text
stringlengths 8
102k
|
|---|
Chevrolet Nomad buvo universalas, kurį gamino Chevrolet. Serijiniai Nomad modeliai buvo gaminami tarp 1955–1961 ir tarp 1968–1970 metų. Vėliau buvo pristatyti du koncepciniai automobiliai naudojantys Nomad pavadinimą. Pirmasis buvo pristatytas 1999, antrasis 2004 metais, pastarasis priminė 1954 metų Nomad parodos automomobilį ant Chevrolet Corvette bazės. Sklinda gandai, kad 2009 metais Chevrolet išleis visureigį, kuris vadinsis Nomad, tačiau oficialaus patvirtinimo nėra.
Nomad |
Namaste Sada Vatsale ( - 'Nusilenkimas Tau per amžius, rūpestingoji') – malda, kuri esti Hindutvai priklausančio Indijos tautinio savanorių sąjūdžio (Rashtriya Swayamsevak Sangh, RSS) himnu. Tai yra privalomai atliekamas kūrinys per visus sąjūdžio susibūrimus. Kūrinys parašytas sanskritu profesoriaus Šri Narhar Narayan Bhide, vadovaujant judėjimo vadams K. B. Hedgewar ir M. S. Golwalkar. Vėliau malda buvo išversta į hindi ir kitas Indijos kalbas.
Giesmė
Nuorodos
Namaste Sada Vatsale atliekama RSS sąskrydyje Kolkatoje
Himnai
Indijos atributika |
Mahinda Radžapakša (si මහින්ද රාජපක්ෂ, , 1945 m. lapkričio 18 d. Viraketijoje, Šri Lanka) − dabartinis Šri Lankos prezidentas nuo 2005 m. Šri Lankos Laisvės partijos vienas iš lyderių.
Biografija
Mahinda Rajapaksa gimė Viraketijoje, Pietinėje provincijoje teisininko šeimoje. Jo tėvas 1947−1960 m. buvo parlamento narys.
1970 m. Mahinda tapo jauniausiu šalies istorijoje parlamento nariu. 1994−2001 m. dirbo Šri Lankos vyriausybėje. 2001−2004 m. buvo opozicijos lyderiu. 2004 m. rinkimuose nugalėjus Liaudies aljanso partijai, tapo premjeru. 2005 m. išrinktas Šri Lankos prezidentu.
2010 m. sausio 27 d. suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad M. Radžapakša surinko 57,9 % balsų ir sutriuškino savo pagrindinį varžovą − atsargos generolą Sarathą Fonseką, kurį palaikė 40,1 % rinkėjų; Mahinda Radžapakša perrinktas Šri Lankos prezidentu.
Trys M. Rajapakšos broliai ir kiti šeimos nariai užima svarbius postus vyriausybėje, tarp jų Gynybos ir Uostų ministerijose.
Išnaša
Nuorodos
Mahindos Rajapaksos internetinė svetainė (anglų k.)
Šri Lankos prezidentai
Šri Lankos ministrai pirmininkai |
Fleriuso mūšis (1794 m. birželio 26 d.) – svarbus mūšis, turėjęs daug įtakos Prancūzijos revoliucijos likimui. Taip pat pirmas mūšis, kuriame buvo panaudota oro žvalgyba.
Mūšio eiga
Mūšis prasidėjo Nyderlanduose Austrijai (Saksonijos-Koburgo princui) užpuolus prancūzų armiją. 52 000 kareivių reguliarioji Saksonijos-Koburgo armija puolė 75 000 prancūzų (generolas Jean-Baptiste Jourdan) pajėgas, kurių dauguma buvo naujokai. Padrika austrų ataka greitai buvo atmušta, nes Jourdan galėjo įvertinti situaciją, gaudamas informaciją iš kelių stebėtojų oro balionuose. Mūšis truko 6 valandas.
Pasekmės: Pirmosios koalicijos žlugimas, Austrija prarado Nyderlandus.
Netektys: 4 000 prancūzų (5,3 %), 2 300 austrų (4,4 %).
1794 metai
Austrijos mūšiai
Prancūzijos revoliucinių karų mūšiai |
Stanislavas Krasinskis () (1558 m. - 1617 m.) – nuo 1583 m. Plocko chorunžis, nuo 1587 m. Cechanuvo kaštelionas, 1593-1596 m. Palenkės kaštelionas, nuo 1596 m. Plocko kaštelionas, 1600-1617 m. Plocko vaivada.
Šeima
Buvo vedęs du kartus. Pirmą kartą vedė Malgožatą Sobiejuską, antrą kartą Aną Michovską. Su Malgožata Sobiejuska turėjo penkis vaikus: Pranciškus, Stanislovas, Gabrielius, Elžbieta ir Zuzana. Su Ana Michovska šešis: Jonas Kazimieras, Liudvikas, Andžejus, Sofija, Katerina ir Dorota.
Nuorodos
|-
Krasinskiai
Cechanuvo kaštelionai
Palenkės kaštelionai
Plocko kaštelionai
Plocko vaivados
Vėliavininkai
ATR pasaulietiniai senatoriai |
Sputnik (rus. Спутник; anksčiau vadintas „Voice of Russia“ ir „RIA Novosti“) – Rusijos valdžios įsteigta naujienų agentūra, naujienų portalas ir radijo transliacijų tarnyba. „Sputnik“ buvo įkurtas valstybės naujienų agentūros, „Rasija Sievodnia“ iniciatyva 2014 m. lapkričio 10 d. Be naujienų agentūros būstinės Maskvoje, ši turi regioninius redakcijos biurus Vašingtone, Kaire, Pekine, Paryžiuje, Berlyne. Pasak pačio „Sputnik“, jis susitelkęs ties tarptautine politika ir ekonomika, o kuriamas turinys skirtas tarptautinei auditorijai.
„Sputnik“ Vakarų šalių neretai vadinamas Rusijos propagandos įrankiu. 2016 m. amerikiečių korespondentas Nylas Mikfakva (Neil MacFarquhar) žurnalui „The New York Times“ rašė: „Pasak ekspertų, fundamentali dezinformacijos, arba konkrečiau – rusiškos dezinformacijos, esmė yra paneigti oficialią įvykių versiją bei formuoti politikos paralyžių.“ Rusijos valdžia atmetė tokius tvirtinimus. 2019 m. JAV televizija CNN Business pranešė, jog socialinis tinklas „Facebook“ savo platformoje pašalino tūkstantį tariamai nepriklausomų puslapių, kurie, jų teigimu, buvo kontroliuojami „Sputnik“ darbuotojų. Pati naujienų agentūra tvirtino, kad šis žingsnis buvo „akivaizdžiai politinio pobūdžio, praktiškai – cenzūra“.
„Sputnik“ koordinuoja savo naujienų portalų veiklą, kuria reportažus bei dokumentiką 31 kalba. Portaluose galima rasti daugiau nei 800 valandų radijo transliacijų kiekvieną dieną, o aktualių naujienų tarnyba dirba visą parą.
Veikla Lietuvoje
LRT kaltinimai dėl autorinių teisių pažeidimo
2019 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl lietuviško „Sputnik“ portalo bandymo pažeisti autorių teises. Dėl šios priežasties „Sputnik“ portalas lietuvių kalba buvo laikinai užblokuotas.
Išnašos
Naujienų agentūros
Rusijos žiniasklaida |
Airija „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvavo 55 kartus, debiutavo 1965 m. Šalis konkurse dalyvauja kasmet, išskyrus 1983 m. ir 2002 m. Airija yra sėkmingiausia šalis „Eurovizijoje“, šį konkursą laimėjo septynis kartus, daugiau nei bet kuri kita šalis. Visos konkurse dalyvavusios Airijos dainos buvo atliekamos anglų kalba, išskyrus 1972 m., kai daina „Ceol an Ghrá“ buvo atlikta airių kalba. Airija „Euroviziją“ surengė septynis kartus. Šeši iš septynių konkursų vyko sostinėje Dubline, o 1993 m. „Eurovizijos“ konkursas vyko Milstrite, miestelyje šiaurės vakarų Korko grafystė.
Istorija
Airija „Eurovizijoje“ dalyvauja kasmet nuo debiuto 1965 metais, iki šiol praleido tik du konkursus 1983 ir 2002 metais. Šalis konkursą laimėjo 7 kartus, 18 kartų pateko į penketuką.
Airijos paskutinių metų rezultatai buvo prasti, palyginti su 1990-aisiais, iš kurių prasčiausiai pasirodė 2007 ir 2013 m., užėmę paskutines vietas. 2007 m. konkurse tradicinė airių muzikos grupė Dervish atliko dainą „They Can’t Stop the Spring“. Grupė, kuri automatiškai pateko į finalą, užėmė paskutinę vietą su penkiais taškais, kuriuos skyrė Albanija. 2008 m. Dustin the Turkey nepavyko patekti į finalą su daina „Irelande Douze Pointe“. Tas pats likimas ištiko duetą Sinéad Mulvey ir Black Daisy, dalyvavusį 2009 metais. 2011 metais Airijos atstovais tapo „X Factor“ finalininkai Jedward. Duetas finale užėmė aštuntą vietą su 119 taškų, tai sėkmingiausias Airijos rezultatas per paskutinius 10 metų. 2012 metais Jedward dar kartą atstovavo Airijai su daina „Waterline“, bet jiems sekėsi kiek prasčiau – finale, surinkę 46 taškus, užėmė 19 vietą.
Septyni atlikėjai, atstovavę Airijai, yra dalyvavę daugiau nei vieną kartą: Johnny Logan (1980 ir 1987 m.), Linda Martin (1984, 1992 m.), Niamh Kavanagh (1993, 2010 m.), Tommy ir Jimmy Swarbrigg (grupės „The Swarbriggs“ nariai; 1975 ir 1977 m., grupės „The Swarbriggs Plus Two“ sudėtyje), Maxi (1973 ir 1981 m., grupės „Sheeba“ sudėtyje) ir Jedward (2011 ir 2012 m.).
Nuo 2000 m. „Euroviziją“ Airijoje komentuoja Marty Whelan.
Dalyvavimas
Jei šalis laimėjo praėjusiais metais, sekančiais metais nedalyvauja konkurso pusfinalyje. Be to, 2004–2007 m. dešimt šalių, kurie nebuvo „Big Four“ šalys, nedalyvauja kitų metų pusfinalyje. Jei, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija patenka į dešimtuką, šalys, užėmusios 11 ir 12 vietas, patenka į ateinančių metų finalą kartu su kitomis šalimis.
Congratulations: 50 metų Eurovizijos dainų konkursui
Apie šį konkursą skaitykite Congratulations (Eurovizija)
Balsavimų istorija 1975–2022 m.
Airijos taškai
Valstybių taškai Airijai
Konkursų rengimas
Airija yra vienintelė šalis, kuri surengė tris konkursus iš eilės: 1993, 1994 ir 1995 metais. Šeši iš septynių konkursų vyko Airijos sostinėje Dubline. Be to, 1993 m. Eurovizijos konkursas vyko Milstrite.
Marcel Bezençon apdovanojimai
Meno apdovanojimas
Kiti faktai
Brian Kennedy daina „Every Song Is A Cry For Love“ (2006 m.) tapo tūkstantąja „Eurovizijos“ daina.
Airija 2007 m. su 5 taškais pirmą kartą užėmė paskutinę vietą. Paskutinę vietą šalis užėmė ir 2013 m.
Taip pat skaitykite
Airija Eurovizijos šokių konkurse
Airija vaikų Eurovizijos dainų konkurse
Nuorodos
Airijos „Eurovizijos“ svetainė
Šalys Eurovizijos dainų konkurse |
Petras Juozas Pranaitis (1868 m. Panenupių k., Griškabūdžio valsč., Šakių apskr. – 1942 m. sausio mėn. ten pat) – vargonininkas ir chorvedys.
Biografija
Muzikos mokėsi pas Naumiesčio parapijos vargonininką – Varšuvos konservatorijos auklėtinį L. Risauską. Brolio kunigo Justino Bonaventūros rūpesčiu apie 1888 m. įstojo į Peterburgo konservatoriją (laisvasis klausytojas). Vargonavimą studijavo pas prof. Johansoną, o muzikos teoriją – pas konservatorijos direktorių A. Rubinšteiną.
Išmokęs vargonuoti, iki 1910 m. buvo vargonininkas Peterburgo katalikų dvasinėje akademijoje, kur subūrė chorą – jame giedojo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Choras nemažai koncertavo ir dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. Minėtinas 1900 m. vasario 17 d. Lietuvių ir žemaičių draugijos surengtas didelis koncertas. Kiti koncertai vyko Marijos teatro rūmuose ar kitur.
P. Pranaitis harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo chorą. Grįžęs į Lietuvą, ūkininkavo tėviškėje. Parašė kūrinių fortepijonui – polkų ir mazurkų, sonatą ir kitų smulkių kūrinėlių. Kūrybiškai bendravo su Vincas Kudirka – savo kūrinius duodavo jam redaguoti ir parengti spaudai.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Pranaitis, Petras Juozas
Pranaitis, Petras Juozas |
Iziaslavas Jaroslavičius (1024 m. – 1078 m. spalio 3 d. Nežatina Nova (prie Černigovo) – Turovo kunigaikštis (nuo 1042 m.), Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 1054 m.).
Biografija
Iziaslavas Jaroslavičius buvo vyriausiasis Jaroslavo Išmintingojo sūnus. Ilgai kovojo su broliais Sviatoslavu ir Vsevolodu, norinčiais iš jo atimti sostą. 1068 ir 1073 m. nuverstas, bet padedamas Lenkijos karaliaus Boleslovo II Drąsiojo įstengė sostą susigrąžinti (1069 ir 1077). Žuvo kovodamas su brolėnu Olegu. Dalyvavo sudarant Rusų Tiesos antrąją dalį (vadinama „Jaroslavičių Tiesa“). Iziaslavui valdant Kijevo Rusia pradėjo skilti į dalines kunigaikštystes.
Santuoka ir vaikai
Žinoma, kad Iziaslavas buvo vedęs Gertrūdą, Lenkijos karaliaus Meškos II Lamberto dukterį.
Vaikai
Jaropolkas – Voluinės ir Turovo kunigaikštis,
Sviatopolkas Iziaslavičius (1050–1113) – Polocko (1069–1071), Naugardo (1078–1088), Turovo kunigaikštis (1088–1093), Kijevo Rusios Didysis kunigaikštis (1093–1113),
Mstislavas – Naugardo kunigaikštis (1054–1067)
Duktė
Jevpraksija Iziaslavna, Lenkijos karalaičio Meškos Boleslavovičiaus žmona.
Šaltiniai
Nuorodos
Kijevo Rusios didieji kunigaikščiai |
Malinauskaitė - lietuviška moteriškos giminės pavardė (mergautinė pavardė).
Šios pavardės kita moteriškosios giminės forma yra: Malinauskienė (ištekėjusi moteris).
Ši pavardė kilusi iš vyriškos giminės pavardės Malinauskas.
Pavardę turi šie garsesni asmenys:
Janina Malinauskaitė (g. 1935) – Lietuvos dailininkė, grafikė, scenografė;
Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė (g. 1984 m.) – režisierė, Lenkijos lietuvių žurnalo „Šaltinis“ redaktorė;
Laima Katelevskienė (Malinauskaitė, g. 1954) – pedagogė, Lietuvos politinė veikėja;
Liudmila Malinauskaitė-Šliūpienė (1864–1928) – lietuvių poetė; |
San Choakino apygarda (angl. San Joaquin County) – Jungtinių Amerikos Valstijų apygarda, esanti Kalifornijos vakarinėje dalyje. Pagal 2021 m. duomenis, San Choakino apygardoje gyveno 789 410 žmonės. San Choakino apygardos būstinė yra įsikūrusi didžiausiame apygardos mieste – Stoktone. Apygarda įsikūrusi Kalifornijos slėnyje, į rytus nuo San Fransisko įlankos. Nors pagal plotą ji yra viena mažesnių Kalifornijos apygardų, ji yra tankiai apgyvendinta.
Istorija
San Choakino apygarda buvo viena iš pirmųjų Kalifornijos apygardų, įkurta 1850 m. Apygarda pavadinta pagal San Choakino upę, tekančią pro apygardą.
Didžiausi miestai
Stoktonas (291 707 gyv. 2010 m.)
Treisi (82 922 gyv.)
Manteka (67 096 gyv.)
Lodi (62 134 gyv.)
Latropas (18 023 gyv.)
Riponas (14 297 gyv.)
Eskalonas (7 132 gyv.)
Gyventojai
2020 m. duomenimis San Choakino apygardoje gyveno 30,7 % baltųjų, 15,5 % azijiečių, 6,77 % afroamerikiečių, 4,72 % mišrios rasės, 0,56 % Ramiojo vandenyno salų, 0,47 % kitų rasių ir 41,7 % lotynoamerikiečių kilmės gyventojų.
Šaltiniai
Kalifornijos apygardos |
Kotryna Jogailaitė (1526 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje – 1583 m. rugsėjo 16 d.) – Suomijos kunigaikštienė (1562–1569 m.), Švedijos karalienė (1552–1569 m.). Jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė. Ji buvo Švedijos karaliaus Jono III žmona ir Zigmanto Vazos motina.
Biografija
1557–1562 m. gyveno Vilniuje (susituokė Vilniaus katedroje). 1563–1567 m. su vyru Jonu III Vaza (1562 m. jis vedė Kotryną prieš brolio, Švedijos karaliaus Eriko XIV Vazos, valią ir buvo apkaltintas išdavyste) Kalinta Gripsholmo (Švedija) pilyje. 1569 m. tapusi Švedijos karaliene, Kotryna prisidėjo prie Švedijos ir ATR santykių Livonijoje reguliavimo, Renesanso kultūros plitimo. Nesėkmingai bandė patraukti į katalikybę vyrą. Katalikiškai išauklėtas jų sūnus Zigmantas Vaza, per Kotryną susijęs su Gediminaičiais ir Jogailaičiais, Pradėjo ATR valdovų Vazų dinastiją (valdė 1587–1668 m.).
Vaikai
Galerija
Literatūra
Juozas Jurginis. Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saulėlydžio studija. Vilnius: Briedis, 2009.
Šaltiniai
Nuorodos
Švedijos karalienės
Gediminaičiai |
Trogas ( – „gelda, lovys“) – kalnų slėnis, skersiniame pjūvyje primena raidę „U“; su plačiu dugnu ir stačiais šlaitais. Tokius slėnius išzulino seniau praslinkę ledynai.
Šaltiniai
Slėniai |
Žiukavina – viensėdis Rokiškio rajono savivaldybėje, 2 km nuo Pandėlio.
Gyventojai
Šaltiniai
Rokiškio rajono savivaldybės gyvenvietės |
Kreivasis ežeras () – ežeras, Baltijos aukštumose, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Prieraslio valsčiuje. Šalia ežero yra Prieraslio ir Kživulkos kaimai. Ežero dugnas yra smėlėtas. Ežeras yra 195,2-195,3 m virš jūros lygio. Ežere gyvena šios žuvų rūšys: paprastasis karšis ir starkis. 1991 m. atlikus ežero vandens švarumo tyrimus, ežero vanduo priskirtas II ežero vandens švarumo kategorijai. Lenkijos fiziografinių vietovardžių komisija ežerui priskyrė vardą Jezioro Krzywe Filipowskie, tačiau kai kuriuose žemėlapiuose ar leidiniuose ežeras minimas kaip Krzywólskie, Krzywólka, Krzywe.
Šaltiniai
Adam Choiński: Katalog jezior Polski. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 2006 m., s. 341. ISBN 83-232-1732-7.;
Komisja Nazw Miejscowości i Obiektów Fizjograficznych: Hydronimy. Izabella Krauze-Tomczyk, Jerzy Ostrowski (oprac. red). T. 1. Cz. 2: Wody stojące. Warszawa: Główny Urząd Geodezji i Kartografii, 2006 m., s. 162. ISBN 83-239-9607-5.;
Ežero padėtis žemėlapyje;
Lenkijos ežerų hidronimija (angl.), (lenk.) .
Suvalkų apskrities ežerai
Prieraslio valsčius |
Medvilniniai žiurkėnai (Sigmodon) – žiurkėninių (Cricetidae) šeimos graužikų gentis.
Paplitę Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje, Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Gentyje yra 12 rūšių:
Dygusis medvilninis žiurkėnas (Sigmodon hispidus)
Geltonnosis medvilninis žiurkėnas (Sigmodon ochrognathus)
ir kt.
Žiurkėniniai |
Ruselarės KSV – Belgijos futbolo klubas iš Ruselarės.
Istorija
Pasiekimai
Sezonai
|}
Nuorodos
http://www.ksvr.be
Roeselare |
Žemliai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 3 km į pietus nuo Savičiūnų, prie Svyruonėlės upelio, persimaišęs su Žemaitėliais ir Kalesninkais. Praeina kelias .
Gyventojai
Šaltiniai
Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės |
459 m. pr. m. e. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Pasaulyje
Įvykiai
Romos respublikos pirmuoju konsulu išrinktas Quintus Fabius Vibulanus (trečią kartą), o antruoju konsulu - Lucius Cornelius Maluginensis Uritus.
Nuorodos
459 m. pr. m. e. |
Šalčininkų „FK Ketera“ – Lietuvos futbolo klubas iš Šalčininkų.
Istorija
2015 m. įkurtas vaikų klubas FK Šalčia (nesusijęs su buvusiu FK Šalčia klubu). Įvairaus amžiaus grupių komandos dalyvavo Lietuvos čempionatuose bei turnyruose. 2019 m. klubas pakeitė pavadinimą į FK Ketera.
2021 m. lapkričio mėn. klubo auklėtinė Patricija Penkauskaitė gavo pakvietimą į WU15 rinktinę, o 2022 m. į Lietuvos WU17 rinktinę.
2021 m. klubo auklėtiniai debiutavo SFL A divizione Šalčininkėlių FK Visinčios komandoje.
2022 m. FK Ketera debiutavo SFL C divizione, ir užėmė pirmąją vietą. Komandos sudėtyje buvo nemažai Šalčininkėlių FK Visinčios žaidėjų. Komanda dažnai buvo pristatoma kaip Ketera–Visinčia. Birželio mėn. klubas prisijungė prie Capelli Sport Talents LT bendruomenės.
2023 m. klubo treneriu tapo Felipe Brisola.
Sezonai
SFL varžybos
|}
7x7 varžybos
|}
Šaltiniai
Nuorodos
Klubo Facebook paskyra
Lietuvos futbolo klubai
Lietuvos salės futbolo klubai |
WASP-104b – karštojo Jupiterio tipo egzoplaneta, skriejanti apie WASP-104 žvaigždę. WASP-104 sistema yra Liūto žvaigždyne, nuo Saulės sistemos nutolusi apie 466 šviesmečius. WASP-104b – viena iš tamsiausių atrastų egzoplanetų. Planeta aptikta tranzitų metodu.
Charakteristika
2018 m. Kilio universitete atlikto tyrimo duomenimis, tanki planetos atmosfera, sudaryta iš natrio bei kalio, gali sugerti daugiau nei 97 % ją pasiekiančios šviesos. Kornelio universiteto bibliotekos paskelbtame pranešime egzoplaneta apibūdinama kaip „tamsesnė už medžio anglį“ ir „viena mažiausiai šviesos atspindinčių iki šiol atrastų planetų“. Tamsesnės, manoma, tėra egzoplanetos TrES-2b bei WASP-12b. Šiuo atžvilgiu į WASP-104b panaši WASP-12b sugeria 94 % ją pasiekiančios šviesos.
WASP-104b dydis artimas Jupiterio dydžiui: planetos masė bei spindulys yra atitinkamai 1,272 ir 1,137 karto didesni nei Jupiterio. Tai dujinė milžinė, 12,5 karto masyvesnė už Žemę, jos tankis nedidelis.
WASP-104b kol kas yra vienintelė WASP-104 žvaigždės sistemoje atrasta egzoplaneta. Šios G8 spektrinio tipo žvaigždės amžius siekia 3 milijardus metų. WASP-104b orbitos periodas – 1,8 paros, o orbitos spindulys – 0,02918 av.
Šaltiniai
Egzoplanetos |
Sergejus Semionovičius Uvarovas (rus. Сергей Семёнович Уваров, 1786 m. rugpjūčio 25 d. Maskvoje – 1855 m. rugsėjo 4 d. Maskvoje) – grafas, Rusijos valstybės veikėjas ir mokslininkas bei ilgametis Rusijos Mokslų Akademijos prezidentas.
Rusijos imperijos politikai
Rusijos archeologai
Rusijos mokslų akademijos nariai |
Antanas Žilys (slapyvardis Žaibas, g. 1917 arba 1918 m. rugpjūčio 10 d. Jurgelionys, Ukmergės apskritis – 1949 m. gegužės 15 d. prie Dumblių kaimo Ukmergės apskrityje) – Lietuvos karininkas, rezistentas.
Biografija
Antanas Žilys buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, kurioje iki 1940 m. tarnavo aviacijos leitenantu. Baigė aviacijos karo mokyklą. Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. vasarą kartu su visa aviacijos eskadrile buvo perkeltas į Ukmergės Pivonijos aerodromą, kur tarnavo iki 1941 m. birželio mėnesio.
1941 m. prisidėjo prie Birželio sukilimo. 1944 m. liepą tapo partizanu, buvo Juozo Krikštaponio vadovaujamo Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono, po to Vyčio apygardos partizanų junginio kovotojas. Slapyvardis – Žaibas. Po 1945 m. sausio 5 d. kautynių Juodgirio miške, žuvus partizanų būrio vadui, buvo paskirtas Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadu.
Žaibo partizanų būrys aktyviai veikė Traupio, Taujėnų ir Raguvos valsčiuose. 1946 m. kovo 26 d. būrio kovotojai surengė operaciją, kurios metu Alukėnuose sušaudė 5 Raguvos stribus, suėmė Raguvos valsčiaus milicijos viršininką Leoną Žilinską, kurį ištardę nušovė. 1948 m. nušovė Kavarsko milicijos viršininką Piotrą Daračiovą.
Žuvo nušautas iš pasalų 1949 m. gegužės 15 d. stovykloje prie Dumblių kaimo. Slapta palaidotas Šilų kapinėse, kur Lietuvos Atgimimo metais pastatytas paminklinis kryžius ir įkomponuotas šeimos kape.
Šaltiniai
Lietuvos rezistentai |
Triraidė santrumpa TSR gali reikšti:
TSR – buvusių TSRS sąjunginių respublikų pavadinimo dalis, reiškianti „Tarybų Socialistinė Respublika“
Armėnijos TSR
Azerbaidžano TSR
Baltarusijos TSR
Estijos TSR
Gruzijos TSR
Kazachijos TSR
Karelijos-Suomijos TSR
Kirgizijos TSR
Latvijos TSR
Lietuvos TSR
Moldavijos TSR
Tadžikijos TSR
Turkmėnijos TSR
Ukrainos TSR
Uzbekijos TSR
TSR, Inc. – JAV žaidimų kompanija, sukūrusi Dungeons and Dragons ir Advanced Dungeons and Dragons vaidmenų žaidimus |
Andriškiai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, prie kelio . Anksčiau kaime buvo Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla, Žaliosios biblioteka ir paštas (LT-70073). Į rytus nuo kaimo auga Žaliosios miškas.
Istorija
Ilgą laiką Andriškiams oficialiai buvo priskirtas kur kas stambesnis kaimas Žalioji. 2018 m. jis vėl gavo savarankiškos gyvenvietės statusą.
Gyventojai
Šaltiniai
Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės |
Indrašius − lietuviška vyriškos giminės pavardė.
Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: Indrašienė (ištekėjusi moteris) ir Indrašiūtė (mergautinė pavardė).
Pavardę turi šie garsesni asmenys:
Algirdas Indrašius (g. 1937) – dailininkas;
Giedrius Indrašius (g. 1961) – politinis bei visuomenės veikėjas;
Mindaugas Indrašius (g. 1962) – politinis bei visuomenės veikėjas;
Napoleonas Indrašius (1905-1984) - medicinos daktaras, docentas, psichologas;
Vytautas Indrašius (g. 1943) – rašytojas, kraštotyrininkas. |
Naikai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, 3 km nuo Tubelių.
Gyventojai
Šaltiniai
Šakių rajono savivaldybės gyvenvietės |
Islandijos futbolo varžybos 1987 m.
prasidėjo 1987 m. pavasarį, baigėsi 1987 m. rudenį;
s turnyras prasidėjo 1987 m. pavasarį, finalas įvyko 1987 m. rudenį.
1987 m. Úrvalsdeild
Úrvalsdeild – aukščiausioji futbolo lyga.
Dalyvavo 10 komandų.
Čempionais tapo Valur Reykjavik.
Galutinė komandų rikiuotė
Valur Reykjavik (37)
Fram Reykjavik (32)
IA Akranes (30)
Tor Akureyri (29)
KR Reykjavik (25)
KA Akureyri (21)
IBK Keflavik (21)
ÍF Völsungur (17)
Vidir Gardur (17)
FH Hafnarfjordur (16)
1987 m. Islandijos futbolo taurė
Islandijos futbolo taurė – pagrindinis futbolo taurės turnyras Islandijoje. Vyksta kasmet nuo 1960 m.
Fram Reykjavik nugalėjo rezultatu 5-0 ir iškovojo trofėjų.
Finalo ir pusfinalio rungtynės
Nuorodos
Ksi.is svetainė
RSSSF duomenų bazė
Foot.dk archyvas (arch.)
Islandijos futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 1987–1988 m. |
Fedora – minkšta fetrinė skrybėlė su vidutinio pločio bryliais. Fedoros viršus įdubęs, priekyje iš abiejų pusių įspaustas, todėl žiūrint iš viršaus atrodo trikampis.. Paprastai viršus turi juostą.
Fedoros būna įvairių spalvų, bet dažniausiai juodos, pilkos, šviesiai rudos, rudos ir raudonos.
Į fedorą panaši skrybėlė yra trilbis (trilby), tačiau jos brylius siauresnis, o užpakalinė bryliaus dalis užriesta aukštyn.
Pavadinimas fedora jau buvo žinomas 1891 m. Pirmaisiais XX a. metais fedoros buvo tik moteriškos skrybėlės, bet apie 1919 m. fedoros pasidarė ir vidutinės klasės vyrų skrybėlė. 3-iojo dešimtmečio pradžio fedoros labai išpopuliarėjo ir išstūmė panašius homburgus.
Istorija
Pavadinimas fedora atsirado iš 1882 m. Victorien Sardou pjesės „Fédora“, parašytos Sarai Bernar (Sarah Bernhardt)., kuri vaidino princesę Fedorą ir dėvėjo skrybėlę, panašią į dabartines fedoras. Taip fedoros pasidarė madingos moteriškos skrybėlės, ir tas jų populiarumas perkopė į XX a. pradžią.
Tapusi ir vyriška skrybėle fedora buvo populiari miestuose už stilingumą ir gebėjimą apsaugoti nuo blogo oro. Jau nuo XX a. pradžios fedoras ėmė nešioti Haredi ir kitų ortodoksinių judaizmo šakų atstovai. Juodas fedoras jie nešioja iki šiol.
Fedoros neretai asocijuojasi su JAV sausuoju įstatymu, Didžiąja depresija ir tų laikų gangsteriais bei juos gaudžiusiais detektyvais. Holivudo filmuose fedoros pasidarė būdinga tipiško privataus detektyvo aprangos dalimi. Nuotykiniuose filmuose fedoros patogios tuo, kad gana platūs jų bryliai pakankamai slepia veidą, todėl aktorius galėjo pakeisti kaskadininkai ir likti neatpažinti.
JAV rytinėje pakrantėje fedora (kaip ir katiliukas) buvo populiari nuo 3-iojo dešimtmečio pradžios iki 7-ojo dešimtmečio vidurio. Tuo tarp Vakarų pakrantėje, pasižyminčioje mažiau formalia apranga, fedorų populiarumas ėmė smukti dar 6-ojo dešimtmečio pabaigoje.
8-ojo dešimtmečio pradžioje fedoros buvo laikomos mirusia mada, jas dėvėdavo tik vyresni ir/ar labiau tradicinę aprangą nešioję vyriškiai. Paskutiniais metais fedoros ima atgimti, tačiau kur kas spalvingesnės, kartais – languotos.
Nuorodos
Skrybėlės |
Purmaliai – kaimas šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, prie šiaurės rytinės Klaipėdos miesto ribos, dešiniajame Dangės krante, į vakarus nuo kelio . Yra tiltas per Dangę.
Istorija
Kaimo pietinėje dalyje, Dangės kilpoje stūkso Purmalių piliakalnis. XX a. pradžioje minimas Purmalių dvaras. Sovietmečiu įkurta sodų bendrija. Po nepriklausomybės atgavimo ėmė kilti naujakurių namų kvartalai.
Gyventojai
Šaltiniai
Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenvietės |
1983 m. jaunimo iki 19 metų pasaulio krepšinio čempionatas () – antrasis FIBA jaunimo iki 19 metų pasaulio krepšinio čempionatas, kuris vyko 1983 m. rugpjūčio 14–28 d. Maljorkos Palmoje, Ispanijoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos sėkmingai apgynė čempionų titulą ir paskutinę turnyro dieną 82:78 laimėjo aukso medalius prieš Sovietų Sąjungą.
Kvalifikacija
Grupių etapas
A grupė
B grupė
C grupė
Paskutinis etapas
9-14 vietų kvalifikacija
Pusfinalis
Rungtynės dėl bronzos medalių
Finalo rungtynės
Vietos
Išnašos
Pasaulio krepšinio čempionatai |
Babrauninkai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo Stebulių.
Istorija
Gyventojai
Šaltiniai
Lazdijų rajono savivaldybės gyvenvietės |
Krūtinės slanksteliai () - krūtininės stuburo dalies slanksteliai, kurių yra dvylika. Jie nuo kaklo ir juosmens slankstelių skiriasi tuo, kad turi šonkaulines duobutes, kuriose prie stuburo jungiasi šonkauliai.
Bendras slankstelių sandaros planas
Kad ir kurioje stuburo vietoje bebūtų slankstelis, visų jų sandaros planas yra bendras. Ši taisyklė priskiriama ir 12-kai krūtinės slankstelių. Tai netaisyklingi kaulai, kurių priekinė masyvi dalis vadinama kūnu,(corpus vertebrae), prie jo iš nugarinės pusės yra prisitvirtinęs karpyto pavidalo lankas,(arcus vertebrae), o tarp jų lieka anga,(foramen vertebrale). Susijungus slanksteliams į stuburą, iš šių angų susiformuoja stuburo kanalas,(canalis vertebralis). Slankstelio lanko plokštelė,(lamina arcus vertebrae), šonuose siaurėdama pereina į kojytes,(pediculus arcus vertebrae), kurios tvirtinasi prie slankstelio kūno. Kojytės briaunos įlinkusios, viršutinė slankstelio įlanka,(incisura vertebralis superior), yra šiek tiek seklesnė, o apatinė,(incisura vertebralis inferior), - gilesnė. Nuo lanko atgal ir šiek tiek žemyn nukrypusi neporinė keterinė slankstelio atauga,(processus spinosus). Į šonus kyšo porinė skersinė atauga, (processus transversus). Keterinė ir skersinės ataugos sudaro kyšulius ir vagas nugaros raumenims prisisegti. Į viršų ir į apačią iškyla porinė, atitinkamai apatinė ir viršutinė, sąnarinė atauga,(processus articularis inferior et processus articularis superior). Aukščiau gulinčio slankstelio apatiniai sąnariniai paviršiai,(facies articularis inferior), sudaro sąnarius su žemiau gulinčio slankstelio sąnariniais paviršiais,(facies articularis superior).
Specifiniai krūtinės slankstelio skirtumai
Svarbiausi krūtinės slankstelio,(vertebra thoracica), skirtumai susiję su tuo, kad prie jo tvirtinasi šonkauliai. Šonkaulių galvutės dažniausiai remiasi prie dviejų slankstelių kūnų sandūros, todėl kūnų šonuose yra po pusę įdubos - viršutinė šonkaulinė duobutė,(fovea costalis superior), ir apatinė šonkaulinė duobutė,(fovea costalis inferior). Šonkaulių gumburėliai remiasi į slankstelių skersines ataugas,(processus transversus), ir ten palieka pėdsaką - skersinę šonkaulinę duobę,(fovea costalis processus transversi).
Kitos krūtinės slankstelių savybės
Jos apibrėžia kūno dydį ir formą, angos pavidalą, ataugų kryptis. Kūnai didesni negu kaklo slankstelių, nes laiko ne tik galvos, bet ir krūtinės bei viršutinių galūnių masę. Jie yra širdies formos. Anga sąlyginai mažesnė, apskrita. Ilga keterinė atauga kyšo žemyn, sąnarinių ataugų paviršiai nukrypę beveik frontaliai.
Ypatingieji krūtinės slanksteliai
Pirmojo ir paskutiniųjų krūtinės slankstelių duobės įvairuoja: Th1 turi visą duobę kūno viduryje (pirmajam šonkauliui) ir pusduobę prie apatinės briaunos (2-ajam šonkauliui), Th10 turi tik viršutinę pusduobę (10-tajam šonkauliui), o Th11 ir Th12 - po visą duobę kūno viduryje (atitinkamai 11 ir 12-tajam šonkauliui).
Vienuoliktasis ir dvyliktas krūtinės slanksteliai yra panašaus dydžio kaip ir juosmens slanksteliai. Jie vienas nuo kito skiriasi tuo, kad dvyliktojo sąnariniai paviršiai yra išgaubti ir nukreipti į šonus, o skersinė atauga padalinta į tris dalis. Tiek vienuoliktasis, tiek dvyliktasis slanksteliai neturi šonkaulinių duobučių (fovea costalis) ant skersinių ataugų (processus transversus).
Papildoma informacija
Krūtininė stuburo dalis (anglų kalba)
Bendra informacija apie kaulus
Informacijos šaltiniai
“Атлас анатомии человека в 4-х томах” Р.Д.Синельников, Я.Р.Синельников, издание 2 стереотипное, Москва "Медицина", 1996
„Žmogaus anatomija 1“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2008 |
Karališkoji glindė (Pedicularis sceptrum-carolinum) – džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos glindžių (Pedicularis) genties augalų rūšis.
Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Auga pelkėtose pievose, užpelkėjusiuose miškuose, kalkingose pelkėse. Žydi liepos – rugpjūčio mėn.
Džiovekliniai |
Atbara () – upė Etiopijoje ir Sudane; Nilo dešinysis intakas. Prasideda Etiopijos kalnyne, 50 km į šiaurę nuo Tanos ežero. Teka į šiaurės vakarus, daugiausia Sudano plynaukšte. Įteka į Nilą ties Atbaros miestu. Tai paskutinis Nilo intakas iki pat Viduržemio jūros.
Didžiąją metų dalį Atbaros upė beveik neturi paviršinio vandens nuotėkio. Tačiau liūčių metu (birželio – spalio mėn.) upės lygis pakyla 5 metrais. Didžiausias debitas – 1815 m³/s. Aukštupyje patvenkta.
Šaltiniai
Etiopijos upės
Sudano upės |
Marija Biržiškaitė-Žakevičienė-Žymantienė (1908 m. vasario 25 d. Vilnius – 1997 m. rugsėjo 20 d. Los Andželas) – lietuvių keramikė, grafikė, visuomenės veikėja.
Biografija
Tėvas Mykolas Biržiška, motina Bronislava Biržiškienė. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetas Teisių fakultetą. Lankė A. Žmuidzinavičiaus (Vilniuje) ir M. Dobužinskio (Kaune) dailės studijas. Nuo 1940 m. Vilniaus universitete studijavo meno istoriją, dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.
1944 m. pasitraukusi iš Lietuvos gyveno Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, nuo 1960 m. JAV. 1946–1948 m. Freiburge dirbo V. K. Jonyno įkurtoje Dailės ir amatų mokykloje, joje lankė E. Marčiulionienės keramikos studiją. Rašė į Lietuviškąją Enciklopediją, redagavo jos 9-10 t. meno skyrių.
Sukūrė linoraižinių kaimo ir Vilniaus tematika, keramikos kompozicijų (Aušros Vartų koplyčios Švč. Mergelės Marijos bareljefas). Iliustravo G. Krivickienės, P. Orintaitės ir kt. knygų. Rūpinosi Mykolo ir Vaclovo Biržiškų raštų palikimu.
Šaltiniai
Biržiškos
Lietuvos keramikai
Lietuvos grafikai
JAV lietuvių bendruomenės veikėjai |
Smaljanai (, ) – agromiestelis šiaurės rytų Baltarusijoje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Oršos. Apylinkės centras.
Istorija
XIX a. buvo miestelis Oršos apskrityje.
Šaltiniai
Oršos rajono gyvenvietės
Vitebsko srities agromiesteliai |
Smegenų plovimas () yra norvegų mokslo dokumentinė laida, transliuota Norvegijos valstybinės televizijos NRK 2010 m. Laidą sudaro septyni epizodai, kuriuose kalbinami Norvegijos, JAV ir Dižiosios Britanijos mokslininkai homoseksualumo, lyties, rasės, smurto ir kitomis temomis. Prodiuseriai – Harald Eia ir Ole Martin Ihle.
2010 m. Eia buvo apdovanotas Fritt Ord garbės apdovanojimu, skiriamu už žodžio laisvę. Transliacijos pasekoje Norvegijos vyriausybė nutraukė finansavimą Šiaurės šalių lyčių institutui ir jį uždarė.
Epizodai
Prodiuseriai siūlo pasižiūrėti laidą internete. Įrašai, subtitruoti anglų kalba:
Nuorodos
http://www.dailymotion.com/playlist/x1xv47_BrainwashingInNorway_hjernevask-english/1#video=xp0tg8/
http://vimeo.com/user5971760/videos
http://www.youtube.com/watch?v=WW2r6xjXWJo&feature=share&list=PLP2yZbuvvPB4kBbQDsitMWGGLYDwDytzX (subtitruota lietuvių kalba)
http://www.nrk.no/programmer/sider/hjernevask/
http://www.fritt-ord.no/en/hjem/mer/harald_eia_dag_hessen_og_bjorn_vassnes_far_fritt_ords_honnor/
Televizijos laidos |
Rygos RFK – buvęs Latvijos futbolo klubas iš Rygos.
Istorija
Tai vienas stipriausių Latvijos klubų XX a. tarpukariu. Futbolo komanda buvo suburta 1923 m.
1929 m. jis nugalėjo lietuvių LFLS Kaunas komandą net 8:1.
Užėjus sovietams klubas iširo.
Pasiekimai
Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.
Sezonai
Latvijos varžybos
|}
Šaltiniai
Nuorodos
RSSSF (Čempionai ir sezonai)
RSSSf (Taurių laimėtojai)
Rigas FK |
Elena Gaidienė (g. 1922 m. rugsėjo 21 d. Mikėniškio vkm., Utenos apsk.) – zoologė, ilgametė T. Ivanausko zoologijos muziejaus mokslo darbuotoja, Lietuvos entomologų draugijos narė.
1942 m. baigė Utenos gimnaziją, 1947 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. 1948–1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, bet jo nebaigė.
1953–1988 m. Kauno Zoologijos muziejaus Bestuburių sektoriaus vadovė, nuo 1989 m. Entomologijos skyriaus vedėja. Nuo 1996 m. Ekologijos insituto neetatinė mokslinė bendradarbė.
Parengė disertaciją “Paprastosios pušies kankorėžių ir sėklų kenkėjai Lietuvos respublikoje” (neginta). Sudarė ir išspausdino T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologinių rinkinių katalogą (1993), leidinį apie šio muziejaus istoriją (1999) ir kt.
Paskelbė mokslinių ir populiarių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Daugiausia rašė apie pušies kenkėjus, kitais entomologijos, gamtos muziejų istorijos klausimais.
1981 m. E. Gaidienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros švietimo darbuotojos vardas.
Darbai
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: 1919–1999 (sud. Elena Gaidienė). - Vilnius: Aldorija, 1999. - ISBN 9986-820-04-9
Lietuvos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: bibliografinė rodyklė: 1919-2009 (sud. Elena Gaidienė). – Kaunas: Lututė, 2010. – 56 p. – ISBN 978-9955-37-116-8
Gaidienė, Elena |
Trakai – viensėdis Širvintų rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Musninkų.
Gyventojai
Šaltiniai
Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės |
GM A platforma gali reikšti dvi visiškai skirtingas automobilines platformas, kurias gamino General Motors:
1964–1981 GM A platforma (RWD);
1982–1996 GM A platforma (FWD).
A |
Artūras Baublys (g. 1955 m. lapkričio 5 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, televizijos žurnalistas, redaktorius.
Biografija
Gimė Kauno miesto milicijos valdybos viršininko pavaduotojo, prieš tai LSSR KGB Kauno miesto skyriaus 4-ojo poskyrio operatyvinio įgaliotinio (1956 07 24−1957 09 27), Vytauto Baublio šeimoje. 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė istoriją. 1979–1982 m. Trakų istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis. 1982–1986 m. Lietuvos televizijos (LTV) Propagandos redakcijos vyresnysis redaktorius, 1986–1988 m. Informacijos vyriausiosios redakcijos vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 1988–1993 m. LTV Vyriausiosios vaikų ir jaunimo laidų redakcijos vyr. redaktorius.
1993 m. Eksperimentinio kūrybinio susivienijimo „KS-1“ redaktorius. 1993–1994 m. Lietuvos radijo ir televizijos Užsienio ryšių direkcijos aukščiausios kategorijos žurnalistas, 1994–1996 m. jos direktorius. Nuo 1996 m. balandžio mėn. – LTV Užsienio ryšių skyriaus viršininkas. Nuo 1996 m. rugsėjo mėn. – reklamos agentūros „Lukrecija dizainas“ konsultantas. 2000 m. Ūkio ministerijos atstovas spaudai. VšĮ ART2B vadovas, viešųjų ryšių konsultantas.
Veikla
1982–1984 m. rengė ir vedė laidas „Gintarinis raktas“, „M-12“, „Jaunimo studija“, 1985–1986 m. „Mūsų svečiai“;
1987 m. rugpjūčio 23 d., kaip Lietuvos komunistinio okupacinio režimo propagandistas aktyviai dalyvavo mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kur provokatyviai ir įžūliai kamantinėjo ir filmavo Lietuvos rezistentus, po to sukurpdamas propagandinę televizijos filmą „Akmuo užantyje. Nepavykusi antitarybinė provokacija“ (1987 m.); 1988–1993 m. „Labirintas“, 1992–1996 m. „Telelife“. 1993–1994 m. Užsienio ryšių direkcijoje rengė reportažus tarptautiniams teležurnalams „Europos aikštė“, „Alice“, buvo tarptautinių teatrų festivalio „Life“ bei madų festivalio „In Vogue 93“ atstovas spaudai.
Šaltiniai
Lietuvos redaktoriai
Lietuvos televizijos žurnalistai |
Referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje – konsultacinio (patariamojo) pobūdžio referendumas, kuris vyko 2012 m. spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais. Šiame referendume rinkėjai pasakė savo nuomonę dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės statybos Lietuvoje. 34,09 % dalyvavusių pritarė atominės elektrinės statybai, 62,68 % − nepritarė. Referendumo klausimas nebuvo priimtas.
LR Seimas sprendimą surengti šį referendumą priėmė 2012 m. liepos 16 dieną. Referendumui buvo pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.“
Rinkėjų aktyvumas
Išankstinis balsavimas
Tos ir ankstesnių dienų suminiai duomenys
Rinkimų dieną
Referendumo rezultatai
Iš viso referendume dalyvavo 52,58 % visų rinkėjų, referendumas laikomas įvykusiu. 34,09 % dalyvavusių pritarė atominės elektrinės statybai, 62,68 % − nepritarė. Referendumo klausimas nebuvo priimtas.
Taip pat skaitykite
Visagino atominė elektrinė
Išnašos
Lietuvos referendumai
Lietuvos energetikos politika |
Ispanijos futbolo varžybos 2003–2004 m.
prasidėjo 2003 m. rudenį, baigėsi 2004 m. pavasarį;
s turnyras prasidėjo 2003 m. rudenį, finalas įvyko 2004 m. pavasarį.
2003–2004 m. Primera División
Primera División () – aukščiausia futbolo lyga.
Dalyvavo 20 komandų.
Čempionais tapo CF Valencia.
Turnyrinė padėtis
CF Valencia (77)
FC Barcelona (72)
Deportivo La Coruna (71)
Real Madrid (70)
Athletic Bilbao (56)
FC Sevilla (55)
Atletico Madrid (55)
CF Villarreal (54)
Betis Sevilla (52)
CF Malaga (51)
RCD Mallorca (51)
Real Zaragoza (48)
Osasuna Pamplona (48)
Balompie Albacete (47)
Sociedad San Sebastian (46)
Espanyol Barcelona (43)
Racing Santander (43)
Real Valladolid (41)
Celta Vigo (39)
Real Murcia (26)
2003–2004 m. Ispanijos futbolo taurė
Ispanijos futbolo taurė – pagrindinis Ispanijos futbolo atkrintamųjų varžybų turnyras, vykstantis nuo 1902 metų.
Finalo ir pusfinalio rungtynės
Supertaurė
Šaltiniai
Nuorodos
Rsssf.com
Foot.dk archyvas
SOCCERWAY
Ispanijos futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 2003–2004 m. |
Vedų žyniai – žyniai, atlikę vedines atnašavimo apeigas (jadžną). Bendrai žyniai Vedose įvardijami kaip „ritvidžai“ ( – „laiku atnašaujantis“), turint omenyje jų, kaip išmanančių aukojimus, paskirtį, taip pat įvardijami kaip „viprai“ ( – „įkvėptasis, išminčius“) bei „kaviai“ ( – „dainius, žynys“), pabrėžiant jų visuomeninį išskirtinumą.
Bėgant laikui susidarė griežta žynių sistema, vienai apeigai atlikti reikėdavo 16 ritvidžų. Jie skyrėsi į 4 skyrius:
hotaras ( – „liejėjas“) – pagrindinis šventųjų vedų eilių giedotojas. Šias eiles jis ėmė iš Rigvedos. Spėjama, kad pradžioje apeigas atlikdavo būtent tik hotarai, kiti žyniai atsirado vėliau.
adhvarjus ( – „apeigininkas“) – žynys, atsakingas už somos apeigas („adhvarą“) bei daiktinę apeigų dalį – altoriaus išstatymą, ugnies kūrenimą, gyvulio aukojimą, indų paruošimą. Savo veiksmus jis lydėdavo apeiginėmis formulėmis – jadžusais (iš Jadžurvedos).
udgataras ( – „išgiedotojas“) – žynys, giedantis samanus – Samavedos giesmes. Jo vaidmuo svarbiausias buvo somos aukojimo apeigoje.
brahmanas ( – „maldininkas“) – žynys, stebėjęs, ar apeiga vyksta tinkamai. Kartais rašoma, kad jam priklausiusi Atharvaveda, tačiau ši, vėliau į šruti kanoną įtraukta veda, su vedine apeiga neturi nieko bendro.
Taip pat žinomas vedų žynio pavadinimas yra „purohita“ ( – „išstatytas priešais, pirmadėlys“). Tai šeimos, valdovo žynys, atlikdavęs namų apeigas (gṛhya), tuo pačiu galėjęs būti ir hotaru ar brahmanu.
Vedizmas
Religiniai titulai |
Petraičiai – kaimas šiaurės vakarinėje Joniškio rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo Skaistgirio.
Gyventojai
Šaltiniai
Joniškio rajono savivaldybės gyvenvietės |
Tytuvėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tytuvėnai.
Istorija
Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Tytuvėnų rajonui (10 apylinkių).
|-
| 1923 m. || 167 || 5243 || 1193 || ||
|-
| 1932 m. || 195 || 6426 || || 14 seniūnijų ||
|-
| 1949-01-01 || 165 || || || 10 apylinkių ||
|}
Vadovai
Vaclovas Pavlavičius, 1932 m.
Suskirstymas
Gyventojai
Žymūs žmonės
|-
| 1882 || Kaniūkai || Juozas Akmenskis, politikas || 1933
|-
| 1891 || Padeksnys || Jonas Julius Bielskis, teisininkas, diplomatas || 1976
|-
| 1907 || Kuršiai || Pranas Gužaitis, karininkas || 2001
|}
Šaltiniai
Kelmės apskrities valsčiai
Raseinių apskrities valsčiai |
Klinavo tvenkinys – tvenkinys Lietuvoje, Kalvarijos savivaldybėje, 1 km į šiaurę nuo Liubavo. Sudarytas užtvenkus G-2 upelį (Graužės intakas, Šešupės baseinas) 2,8 km nuo jo žiočių. Tvenkinio ilgis iš šiaurės į pietus – 0,22 km, plotis – iki 0,07 km. Altitudė 175,4 m. Krantai aukštoki, šiaurėje apaugę medžiais. Aplinkui plyti pievos ir dirbami laukai. Šalia įsikūręs Klinavo kaimas.
Šaltiniai
Kalvarijos savivaldybės tvenkiniai |
Demeniškiai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 2 km į rytus Avižienių, prie Demeno ežero.
Istorija
XIX a. pabaigoje kaimas pateko į Seinų apskrities Seirijų valsčių.
Gyventojai
Žymūs žmonės
Albinas Andrulionis (1908–1986), poetas, prozininkas.
Literatūra
Romas Sadauskas. Gyvenimas prie vieškeliuko: Demeniškių paveikslėliai: eseistinis romanas. – Vilnius: Žuvėdra, 2009. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-669-46-3
Šaltiniai
Lazdijų rajono savivaldybės gyvenvietės |
Žvirgždė – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Bubių, prie Karklės upelio. Išlikęs Žvirgždės dvaras.
Istorija
Gyventojai
Žymūs žmonės
Aloyzas Šarlovskis (1845–1911), istorikas
Šaltiniai
Kauno rajono savivaldybės gyvenvietės |
M-1 Plius – nacionalinė radijo programa, transliuojama iš Vilniaus nuo 1996 m. gruodžio 5 d. FM bangų ruože visoje Lietuvoje ir internetu.
Muzika
Grojama įvairi užsienio šalių pop muzika, rokas, džiazas ir kt.
Geriausi iš geriausių
Kiekvieną sekmadienį nuo 20.00 valandos transliuojama laida, kurios metu grojama 10 muzikinių kūrinių, praėjusią savaitę surinkusių daugiausią pliusų. Pliusai renkami internetiniame „M-1 plius“ puslapyje.
Laidų vedėjai
Tomas Ramašauskas dirba darbo dienomis 07:00 – 10:00 val.
Tomas Langvinis dirba darbo dienomis 07:00 –10:00 val.
Audrius Vanagas dirba darbo dienomis 13:00 – 16:00 val.
Šarūnas Ivaškevičius dirba darbo dienomis 16:00 – 19:00 val.
Ugnė Barauskaitė dirba penktadieniais 13:00 – 16:00 val.
Jonas Norkevičius dirba darbo dienomis 10:00 – 13:00 val.
Kristupas Ališauskas dirba šeštadieniais ir sekmadieniais 8-19 val.
Renginiai ir konkursai
„M-1 Plius“ rengia įvairius renginius ir konkursus. Tarp jų „Geriausio metų boso rinkimai“, „Femme Fatale“, M-1 Plius gimtadienio fiesta „Starfest“. Keletą kartų „M-1 Plius“ buvo paminėta Lietuvos rekordų knygoje.
Taip pat rengiami įvairūs konkursai laimėti bilietams į koncertus tiesioginio eterio metu ir internete.
Nuorodos
Oficiali tinklavietė
Lietuvos radijo programos |
Rezina – miestas Moldovoje. Rezinos rajono administracinis centras. Į miesto teritoriją įeina 3 kaimai: Boşerniţa, Ciorna ir Stohnaia.
Geografija
Miestas įsikūręs šalies šiaurės rytuose. Dešiniajame Dniestro upės krante. Nutolęs 98 km nuo Kišiniovo bei 3 km nuo Ribnicos geležinkelio stoties. Per miestą nutiesta Orhėjus–Ribnica automagistralė.
Moldavijos miestai |
Fortūnatas Jonas Bagočius (1887 m. sausio 19 d. Pažvelsis, Endriejavo valsčius – 1951 m. gruodžio 7 d. Bostonas) – teisininkas, Amerikos lietuvių spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas.
Biografija
Mokėsi Rucavoje, Pozingiuose, Saratovo vienuolyne. 1900 m. pabėgo iš vienuolyno, dirbo rusų konsulo raštininku Bremene. 1903 m. emigravo į JAV. 1908 m. baigė Pitsburgo akademiją. 1914 m. baigė teisę Bostono universitete.
JAV dirbo laikraščio „Spindulys“ raidžių rinkėju Brukline, vėliau mokytojavo Šenvilyje ir presbiterionų mokykloje. 1906 m. vasario 22 d. Lietuvių seimo Filadelfijoje sekretorius, 1906–1908 m. Centrinio revoliucijos šelpimo komiteto finansininkas. Nuo 1913 m. – „Keleivio“ redaktoriaus pavaduotojas, nuo 1919 m. – advokatas, notaras, teisėjas Bostone.
Vienas aktyviausių Amerikos lietuvių socialistų sąjungos veikėjų ir geriausių prakalbų sakytojų ALSS kuopose. Bendradarbiavo socialistų spaudoje. 1934-1942 m. Susivienijimo lietuvių Amerikoje prezidentas. Amerikos lietuvių tarybos narys ir Bendrojo Amerikos lietuvių fondo direktorius.
Šaltiniai
JAV lietuvių bendruomenės veikėjai
Lietuvos visuomenės veikėjai |
Pergamentas – plona medžiaga, pagaminta iš nukalkintos, išplautos, išdžiovintos ir be plaukų gyvulių odos. Pergamentas, iki popieriaus paplitimo, buvo naudojamas tekstui užrašyti ir išsaugoti. Pergamento pavadinimas kilo iš antikinio Mažosios Azijos Pergamo miesto pavadinimo, kuriame ši medžiaga buvo išrasta II amžiuje pr. m. e. Pergamo mieste pergamentas buvo specialiai šlifuojamas, balinamas chlorkalkėmis, įtrinamas kreida ir pemza. Dažniausiai pergamentas gamintas iš veršelių, ėriukų, ožiukų, kiaulių, buivolų odos. Pergamentas yra labai plonas, stiprus plėšiant. Iš pergamento gaminami būgnai ir kiti muzikos instrumentai, audimo staklių detalės, kiti dirbiniai.
Šaltiniai |
Makaronka – kaimas Jonavos rajono savivaldybėje, 7 km nuo Pašilių.
Gyventojai
Šaltiniai
Jonavos rajono savivaldybės gyvenvietės |
Linkiškiai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 8 km nuo Šimonių.
Gyventojai
Šaltiniai
Kupiškio rajono savivaldybės gyvenvietės |
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
Įvykiai
Sausis
Sausio 1 d.:
Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) nare;
Lietuvoje įvestas litas;
Sausio 26 d. – Lietuvos krašto apsaugos ministro Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar Pasieniečių diena, švenčiama birželio 29 d.
Vasaris
Vasario 1 d. – Kaune pradėtas leisti žurnalas „Lietuvos sportas“;
Vasario 15 d. – Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė „Žemės reformos įstatymą“;
Vasario 16 d. – įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas).
Kovas
Kovo 22 d. – Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijų veiklą aprėpianti institucija – Lietuvos sporto lyga (LSL);
Kovo 29 d. – Lietuvoje išleistas didžiosios žemės reformos įstatymas.
Balandis
Balandžio 12 d. – Steigiamasis Seimas patvirtino naują Lietuvos universiteto statutą;
Balandžio 21 d. – pateikta pirmoji paraiška prekės ženklui Lietuvoje registruoti;
Balandžio 23 d. – Kaune sužaistos pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje;
Balandžio 27 d. – Klaipėdos kraštas ir Lenkija pasirašė prekybos sutartį.
Gegužė
Gegužės 12 d. – pasirašyta deklaracija dėl mažumų apsaugos Lietuvoje.
Liepa
JAV pripažino Lietuvą de jure;
Liepos 13 d. – Ambasadorių konferencija Paryžiuje pripažino Lietuvą de jure.
Lapkritis
Lapkričio 11 d. – įkurta pirmoji Lietuvos studentų korporacija Neo-Lithuania.
Gruodis
Priimta Lietuvos Konstitucija;
Gruodžio 22 d. – Klaipėdoje įkurtas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas.
Gimtadieniai
Sausio 2 d. – Kristina Rickevičiūtė, filosofė, Vilniaus universiteto docentė (m. 1984 m.).
Sausio 6 d. – Kęstutis Kaušyla, Lietuvos geografas, klimatologas, fizinių mokslų daktaras.
Sausio 15 d. – Paulius Kazimieras Marcinkus, katalikų arkivyskupas bei Vatikano banko direktorius 1971–1989 (m. 2006 m.).
Sausio 20 d. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (m. 1991 m.).
Sausio 22 d. – Vytautas Jasinskas, Lietuvos teatro režisierius (m. 2003 m.).
Sausio 25 d. – Asia Barštein, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė.
Vasario 1 d.:
Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (m. 1964 m.).
Zita Kėvalaitytė-Visockienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė (m. 2002 m.).
Vasario 7 d. – Antanas Gabrėnas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1984 m.).
Vasario 19 d. – Monika Čalkauskaitė, nusipelniusi mokytoja, mokytoja ekspertė, Biržų garbės pilietė.
Vasario 20 d. – Leonas Jasinskas, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
Vasario 28 d. – Jonas Macevičius, Lietuvos filosofas, komunistinis veikėjas, filosofijos mokslų kandidatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1999 m.).
Kovo 1 d. – Pranė Jokimaitienė-Aukštikalnytė, Lietuvos tautosakininke, poetė, filologijos mokslų kandidatė (m. 1989 m.).
Kovo 26 d.:
Emilija Danilevičiūtė - Dapšienė, lietuvių aktorė, Lietuvos nusipelniusi artistė (1973 m.) (m. 2003 m.).
Vytautas Bujauskas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1998 m.).
Balandžio 3 d. – Marijonas Martynaitis, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras.
Balandžio 9 d. – Kazimieras Vasiliauskas, žymus lietuvių katalikų dvasininkas (m. 2001 m.).
Balandžio 27 d. – Justinas Mikutis, Lietuvos mąstytojas (m. 1988 m.).
Gegužės 2 d. – Petras Simanavičius, choro dirigentas, dainininkas, pedagogas.
Gegužės 3 d. – Vytautas Rėkus, Lenkijos lietuvių publicistas ir rašytojas.
Gegužės 6 d. – Jonas Mikelinskas, Lietuvos rašytojas, pedagogas.
Gegužės 15 d. – Augustinas Armonas, Lietuvos fleitininkas, dirigentas.
Gegužės 16 d. – Jonas Avyžius, Lietuvos liaudies rašytojas, publicistas, LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
Gegužės 19 d. – Juzefa Čeičytė, Lietuvos tapytoja, scenografė (m. 2022 m.).
Gegužės 22 d. – Jonas Januškevičius, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1995 m.).
Birželio 4 d. – Elena Urbaitytė, lietuvių dailininkė, skulptorė (m. 2006 m.).
Birželio 7 d. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
Birželio 9 d. – Martynas Kregždė, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos inžinierius. (m. 2004 m.).
Birželio 11 d. – Antanas Algirdas Kriščiūnas, Lietuvos gydytojas psichiatras (m. 1998 m.).
Liepos 1 d. – Liudas Andrulis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1983 m.).
Liepos 30 d. – Romualdas Grincevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1987 m.).
Rugpjūčio 7 d. – Bruno Markaitis, SJ, Lietuvos kompozitorius, dirigentas (m. 1998 m.).
Rugpjūčio 17 d. – Liudvikas Grubliauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2007 m.).
Rugpjūčio 22 d. – Jurgis Vytenis Jonavičius, Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas.
Rugpjūčio 24 d. – Vytautas Jonas Nistelis, inžinierius architektas, poetas, vertėjas, eseistas (m. 1986 m.).
Rugsėjo 21 d. – Elena Gaidienė, zoologė, ilgametė T. Ivanausko zoologijos muziejaus mokslo darbuotoja, Lietuvos entomologų draugijos narė.
Rugsėjo 24 d. – Vincas Jomantas, Lietuvos skulptorius, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2001 m.).
Rugsėjo 25 d. – Vincas Kadis, mitybos biochemikas ir mikrobiologas.
Spalio 8 d. – Aleksandras Jacikevičius, Lietuvos psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
Spalio 12 d. – Nijolė Iešmantaitė, Lietuvos gydytoja mikrobiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2004 m.).
Spalio 14 d. – Stasys Daunys, Lietuvos etnografas, muziejininkas, poetas.
Spalio 25 d.:
Jonas Valaitis, gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas. Jono Valaičio – pedagogo sūnus.
Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas (m. 2009 m.).
Spalio 28 d. – Mykolas Cibas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1980 m.).
Lapkričio 4 d.:
Vlada Černiauskaitė, Lietuvos grafikė (m. 2003 m.).
Bronius Vaškelis, lietuvių teatrologas, literatūrologas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius (1993–1996 m.) (m. 2021 m.).
Lapkričio 5 d. – Elena Dauguvietytė-Kudabienė, Lietuvos ir Kanados teatro aktorė, režisierė (m. 2003 m.).
Lapkričio 9 d. – Jonas Mackonis, Mackevičius, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
Lapkričio 14 d. – Irena Ona Čibirienė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Lapkričio 22 d. – Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 1972 m.).
Lapkričio 26 d. – Gediminas Karka, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (m. 1991 m.).
Lapkričio 30 d. – Alfonsas Kaikaris, Lietuvos provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas (m. 1997 m.).
Gruodžio 17 d. – Elena Kuosaitė-Jašinskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
Gruodžio 18 d. – Vytautas Kurklinskas, choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas (m. 1992 m.).
Gruodžio 20 d. – Vytautas Jančys, Lietuvos kompozitorius, smuikininkas (m. 1990 m.).
Gruodžio 22 d. – Edvardas Armolaitis, Lietuvos agronomas sodininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras nuo 1994 m (m. 1995 m.).
Gruodžio 23 d. – Jonas Mekas, lietuvių kilmės filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas „amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu“.
Antanas Pikelis, lietuvių aktorius.
Jonas Daukšas, inžinierius, technikos mokslų daktaras, LTSR nusipelnęs komunalinio ūkio darbuotojas (m. 2004 m.).
Mirtys
Gegužės 2 d. – Ana Misuna, baltarusių geologė, geomorfologė (g. 1868 m.).
Birželio 10 d. – Juozapas Galeckas, Romos katalikų kunigas, liaudies švietėjas, visuomenininkas (g. 1871 m.).
Birželio 14 d. – Petras Mockus-Mockevičius, Lazdijų pradinės mokyklos mokytojas, prozininkas ir poetas (g. 1895 m.).
Rugpjūčio 5 d. – Juozas Adomaitis-Šernas, mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys (g. 1859 m.).
Spalio 9 d. – Kazys Barysas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (g. 1867 m.).
Spalio 11 d. – Antanas Biržiška, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (g. 1855 m.).
Gruodžio 16 d. – Gabrielius Narutovičius, pirmasis Lenkijos prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo Stanislovas Narutavičius (g. 1865 m.).
Nedatuota
Motiejus Simonaitis, Romos katalikų klebonas Punske, Seinų dekanas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas (g. 1860 m.).
Pasaulyje
Įvykiai
Vasario 6 d. – Popiežiumi išrinktas Pijus XI (g. 1857 m. – m. 1939 m. vasario 10 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1939 m. vasario 10 d.;
Rugpjūčio 22 d. – Korke nužudytas Airijos premjeras Michaelas Collinsas;
Spalio 30 d. – Benitas Musolinis sudarė Italijos fašistų vyriausybę.
Lapkritis
Pirmą kartą po 3 tūkstančių metų atvertas Egipto faraono Tutanchamono kapas;
Gruodžio 28 d. – įsteigta TSRS, tuo metu sudaryta iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Transkaukazo federacijos.
Gimtadieniai
Sausio 9 d. – Har Gobind Khorana, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
Sausio 22 d. – Leonelis Brizola, inžinierius, Brazilijos politinis veikėjas.
Sausio 28 d. – Robert William Holley, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1993 m.).
Vasario 8 d. – Jurijus Averbachas, Rusijos šachmatų didmeistris ir knygų apie šachmatus autorius (m. 2022 m.).
Kovo 1 d. – Ichakas Rabinas, Izraelio politinis ir karinis veikėjas, Nobelio Taikos premijos laureatas (m. 1995 m.).
Kovo 8 d. – Ralfas Bajeris, Vokietijoje gimęs JAV išradėjas, žymus dėl savo didžiulio indėlio kompiuterinių žaidimų pramonėje. 2005 m. jis buvo apdovanotas Nacionaliniu technologijos pažangos medaliu dėl pirmos kompiuterinių žaidimų konsolės išradimo.
Kovo 12 d. – Džekas Keruakas, amerikiečių novelistas, rašytojas, poetas ir bytnikų judėjimo pradininkas. (m. 1969 m.).
Kovo 18 d. – Egonas Baras, Vokietijos politinis veikėjas.
Kovo 28 d. – Theodor Paul Albrecht, kaip ir jo vyresnis brolis Karl Albrecht buvo Aldi koncerno savininkas (m. 2010 m.).
Balandžio 20 d. – Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). Kariavo 167-ajame šaulių pulke 16-oje Lietuviškojoje divizijoje Baltarusijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje. Apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinais (1943, 1944, 1945), kas prilyginama Tarybų Sąjungos Didvyrio vardui, tik retesnis dalykas (m. 1994 m.).
Balandžio 21 d. – Alistair Stuart MacLean, britų rašytojas (mirė nuo širdies smūgio) (m. 1987 m.).
Gegužės 7 d. – Rolandas Kalninis, latvių kino režisierius (m. 2022 m.).
Gegužės 23 d. – Laimduotas Murniekas, latvių tapytojas.
Gegužės 27 d. – Christopher Frank Carandini Lee, Jungtinės Karalystės aktorius, Saturno apdovanojimo laureatas.
Birželio 6 d. – Biruta Baumanė, latvių tapytoja.
Birželio 15 d. – Ilmaras Kullamas, Estijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tartu "Kalev" klube ir TSRS rinktinėje.
Birželio 23 d. – Žermena Heinė-Vagnerė, latvių dainininkė (sopranas).
Liepos 13 d. – Ankeris Jorgensenas, Danijos profesinių sąjungų ir politinis veikėjas.
Liepos 22 d. – Ojaras Abuolas, latvių tapytojas (m. 1983 m.).
Rugpjūčio 8 d. – Valdis Albergas, latvių skulptorius (m. 1984 m.).
Rugpjūčio 12 d. – Fulton Mackay, škotų aktorius (m. 1987 m.).
Rugpjūčio 24 d. – René Lévesque, kanadiečių politikas (m. 1987 m.).
Rugsėjo 9 d. – Hansas Georgas Demeltas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Spalio 12 d. – Andre Buferas, Prancūzijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Vilerbano ASVEL klube bei Prancūzijos rinktinėje.
Spalio 27 d. – Victorio Cieslinskas, lietuvių kilmės Urugvajaus krepšininkas, rungtyniavęs Urugvajaus krepšinio rinktinėje (m. 2007 m.).
Lapkričio 11 d. – Kurtas Vonnegutas Jaunesnysis, JAV rašytojas. Groteskiniuose alegoriniuose romanuose smerkė šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir Žemei daromą žalą (m. 2007 m.).
Lapkričio 15 d. – Igoris Stečkinas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, dirbęs Tulos konstruktorių biure CKIB SOO (). Labiausiai žinomas kaip automatinio Stečkino pistoleto APS kūrėjas (m. 2001 m.).
Lapkričio 17 d. – Stenlis Koenas, JAV biochemikas ir zoologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2020 m.).
Lapkričio 27 d. – Aleksandras Dubčekas, Čekoslovakijos politinis veikėjas, Prahos pavasario lyderis (m. 1992 m.).
Mirtys
Sausio 22 d. – Benediktas XV, buvo Romos Katalikų bažnyčios Popiežiumi nuo 1914 m. rugsėjo 3 d. iki 1922 m. sausio 22 d.; jis pakeitė Pijų X (1903–1914) (g. 1854 m.).
Vasario 23 d. – Albert Victor Bäcklund, švedų matematikas ir fizikas (g. 1845 m.).
Kovo 14 d. – Augustas Palmas, darbininkas, Švedijos politinis veikėjas (g. 1849 m.).
Balandžio 1 d. – Karolis I, 1916-1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas (g. 1887 m.).
Balandžio 3 d. – Augustas Deglavas, latvių rašytojas (g. 1862 m.).
Gegužės 18 d. – Charles Louis Alphonse Laveran, 1907 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1845 m.).
Rugpjūčio 2 d. – Aleksandras Grehamas Belas, škotų mokslininkas, telefono išradėjas, Bello telefonų kompanijos įkūrėjas. Daug prisidėjo prie telekomunikacijų tobulinimo, taip pat prie aviacijos bei vandens pagalvės technologijų pažangos. 1872 m. Bostone įsteigė mokyklą kurčnebylių mokytojams rengti (g. 1847 m.).
Rugsėjo 29 d. – Andrejis Jurjanas, latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas. Vienas latvių klasikinės muzikos ir muzikos folkloristikos pradininkų (g. 1856 m.).
Lapkričio 18 d. – Marselis Prustas, prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas (g. 1871 m.).
Lapkričio 19 d. – Aleksandras Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos histologas (g. 1852 m.).
Gruodžio 27 d. – Thomas W. Rhys Davids, britų budologas, archeologas ir Pali kalbos tyrimų Vakaruose pradininkas (g. 1843 m.).
Nobelio premijos
Nobelio premijos laureatai:
Chemijos – Francis William Aston (1877–1945)
Fizikos – Niels Henrik David Bohr
Literatūros – Chasintas Benaventė
Medicinos – Archibald Vivian Hill (1886–1977), Otto Fritz Meyerhof (1884–1951)
Taikos – Fridtjof Nansen (1861–1930)
Nuorodos
1922 m. |
Čeniškių apylinkė (arba Čėniškių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Pabiržės valsčiuje, 1950 m. priskirta naujam Biržų rajonui. Panaikinta 1954 m. gegužės 25 d. prijungiant prie Gulbinų apylinkės ir Pabiržės apylinkės.
Šaltiniai
Biržų rajono apylinkės |
Samanių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje.
Istorija
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Aleksandravėlės valsčiuje, 1950 m. priskirta naujam Obelių rajonui. 1954 m. prijungta dalis Kumpuolių apylinkės. 1975 m. sausio 29 d. Samanių apylinkė prijungta prie Suvieko apylinkės.
|-
| 1954-05-25 || || || „Darbo“, „Lenino keliu“ kolūkiai ir Rokiškio tarybinio ūkio Kamariškio skyrius ||
|-
| 1959 m. || 53,5 || 1576 () || „Lenino keliu“ kolūkis, M. Melnikaitės vardo tarybinis ūkis || 28 kaimai, 13 vienkiemių
|-
| 1970-01 || || 1241 || || 36 kaimai, 6 viensėdžiai, 3 kaimų dalys
|-
| 1972-10-01 || 62,9 || || „Lenino keliu“ kolūkis, „Tautų draugystės“ tarybinis ūkis || 36 kaimai, 6 viensėdžiai, 3 kaimų dalys
|}
Šaltiniai
Obelių rajono apylinkės
Zarasų rajono apylinkės |
Normainėliai – kaimas Jonavos rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurę nuo Žeimių, 1 km į pietvakarius nuo Juškonių. Stovi Normainėlių kapinių koplyčia.
Gyventojai
Šaltiniai
Jonavos rajono savivaldybės gyvenvietės |
Apiterapija ( 'bitė' + 'gydymas') – gydymo ir profilaktikos metodai, kuriuose naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai, taip pat ir bičių nuodai.
Bičių produktai (pirmiausia medus) žinomi ir svarbūs nuo priešistorinių laikų. Ispanijoje Suevas de La Arana oloje rasti paleolito epochos piešiniai, vaizduojantys žmogų, kopinėjantį iš drevės medų.
Hipokrato (460–377 pr. m. e.) raštuose randami gydymo bičių produktais (medumi, pikiu) ir bičių įgėlimais pavyzdžiai. Ibn Sina (Avicena) (980–1037 m.) savo veikale „Gydymo mokslo kanonas“ tiesiogiai nurodė gydomąjį pikio poveikį ir rekomenduoja kariams juo gydyti sužeidimus.
1858 m. prancūzų gydytojas Demarti pradėjo gydyti bičių nuodais, tai laikoma šiuolaikinės apiterapijos pradžia. Ilgą laiką apiterapija laikė tik gydymą bičių nuodais bei įgėlimais. Dabar apiterapeutų naudojamų bičių ir jų veiklos produktų sąrašas labai išsiplėtė. Naudojami praktiškai visi bičių produktai: medus, bičių surinktos žiedadulkės, pikis, bičių pienelis, bičių duonelė, bičių nuodai, vaškas, tranų hidrolizatas ir kiti produktai. Iš jų gaminamos įvairios farmacinės formos – tepalai, ekstraktai, tinktūros, tabletės, kurios naudojamos terapijai tiek atskirai, tiek ir derinant su bičių įgėlimais.
Moksliniai tyrimai neparodė jokio teigiamo bičių nuodų poveikio sveikatai.
Apiterapija Lietuvoje
Lietuvos Apiterapeutų asociacija (LAA) įkurta 1991 metais. Pradininkai ir asociacijos įkūrėjai yra gyd. Povilas Rimkus, dr. Kamelija Kadziauskienė (1951–2001). Prie apiterapijos vystymo Lietuvoje daug prisidėjo prof. Antanas Gendrolis.
Nuorodos ir šaltiniai
Apitherapy // Martin Grassberger et al. (Eds.) (2013) Biotherapy — History, principles and practice (Springer) ISBN 978-94-007-6585-6
Seabrooks L, Hu L (2017) Insects: an underrepresented resource for the discovery of biologically active natural products. // Acta Pharm Sin B. 2017 Jul;7(4):409-426. doi: 10.1016/j.apsb.2017.05.001. Epub 2017 May 30.
Bitininkystė
Alternatyvi medicina |
Sadovojė (, , nuo 1936 m. Groß Niebudschen, nuo 1938 m. liepos 16 d. Steinsee, 1945–1946 m. , nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. ) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Černiachovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Kalužskojės kaimo gyvenvietės kaimas.
Istorija
Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities kaimas. 1947–2008 m. Zagorskojės apylinkės kaimas.
Gyventojai
Šaltiniai
Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
Nuorodos
Sadovojė bankgorodov.ru
Nybudžiai
Černiachovsko rajono gyvenvietės |
Dance of the Wicked – debiutinis Švedijos „old-school metal“ grupės „Sister Sin“ studijinis albumas, pasirodęs 2003 m. Išleistas nedidelės vietinės kompanijos „Sleaszy Rider Records“, jis sulaukė gana palankių kritikų įvertinimų ir vėliau buvo perleistas kompanijos „EMI“ padalinio Graikijoje.
Singlai iš šio albumo dainų leidžiami nebuvo.
Dainos
„Kiss The Sky“ – 4:12
„Dance Of The Wicked“ – 3:10
„Fall Into My Dreams“ – 4:19
„End Of The Beginning“ – 1:30
„Love Lies“ – 4:19
„Dirty Damn“ – 3:19
„Paint It Black“ – 3:18
„Tragedy Loves Company“ – 4:41
Dainos „Paint It Black“ originali versija priklauso grupei „The Rolling Stones“.
Muzikantai
Liv Jagrell – vokalas
Johnny – gitara
Chris – bosinė gitara
Dave Sundberg – mušamieji
2003 albumai |
Neeuklidinė geometrija – plačiąja prasme, bet kokia geometrija, kuri skiriasi nuo Euklidinės (parabolinės) geometrijos. Tačiau tradiciškai terminas „neeuklidinė geometrija“ yra labiau taikomas siauresne prasme ir apima tik dvi geometrines sistemas: Lobačevskio hiperbolinę geometriją ir į ją panašią sferinę geometriją arba (Rymano geometriją ir elipsinę geometriją).
Neeuklidinėse geometrijose kreivės yra naudojamos kaip tiesės Euklidinėje geometrijoje. Nulinis kreivumas atitinka Euklidinę geometriją, teigiamas kreivumas - sferinę, Riemanno arba elipsinę geometriją, o neigiamas kreivumas – Lobačevskio geometriją.
Trikampiai neeuklidinėse geometrijose
Neeuklidinėse geometrijose kaip ir Euklidinėse galima nubrėžti trikampius, tačiau skiriasi jų savybės. Neeuklidinėse geometrijose nėra nei stačių kampų, nei nevienodų panašių trikampių. Trikampio vidinių kampų suma yra lygi 180° tik Euklidinėje geometrijoje, bet ne kitose.
Šaltiniai
Geometrija |
Talka – Lietuvos kultūros fondo bendrijos „Talka“ leidinys, ėjęs 1988–1989 m. Vilniuje.
Istorija
Redagavo Tomas Kajokas, Jonas Vaiškūnas. Išėjo 11 numerių.
Šaltiniai
Sąjūdžio spauda
Vilniaus spauda |
Vertumnas ( arba Vortumnus; taip pat Vertimnus) – etruskų arba lotynų kilmės romėnų metų laikų, pokyčių, augalų augimo taip pat sodų ir vaismedžių dievas. Pomonos vyras. Panorėjęs jis galėjęs keisti savo pavidalą (kaip Protėjas). Pasak Ovidijaus "Metamorfozių" (xiv) norėdamas suvilioti nimfą Pomoną jis kelis kartus keitė pavidalą - į artoją, pjovėją, vyndarį ir galiausiai seną moterį. Pastarajai pavyko prašnekinti Pomoną ir patekti į jos vaismedžių sodą. Čia aiški alegorija su besikeičiančiais metų laikais. Vardas kildinamas nuo „vertere“ (lot. "kintantis").
Mito apie Vertumną ir Pomoną motyvas naudojamas Pariso Bordonė, Adriano van de Veldės, Fransua Bušė, Francesco de Melzi kūriniuose. Džiuzepė Arčimboldas nutapė Vertumną (veidas sudėtas iš įvairių vaisių ir javų varpų), kuris pasak jo draugo Gregorijaus Komaninio buvo Rudolfo II portretas.
Vertumno skulptūros statomos parkuose, ji yra ir Antakalnio Sapiegų parke.
Kultas ir kilmė
Etruskų Veltumna buvo Volsinijų miesto globėjas, o jo šventykla Fanum Voltumnae buvo šventa etruskų Dvylikos miestų sąjungai. Visgi jis tebuvęs etruskų dievo Tinios aspektu ar epitetu. 264 m. pr. m. e. sugriovus Volsinijus miesto dievas globėjas buvo perkeltas į naują ant Aventino kalvos pastatytą jam skirtą šventyklą.
Romoje kultas paplito apie 500–300 m. pr. m. e., kaip manoma iš etruskų kultūros. Šalia kelio Vicus Tuscus, prie įėjimo į Romos forumą stovėjo bronzinė Vertumno statula. Ją neva nukaldinęs Numos laikų kalvis Mamurio Veturio, vietoje anksčiau čia buvusios medinės statulos. Prie šio kelio buvo įsikūrusi ir sena Volsinijų kolonija. Sekstas Propercijus vienoje iš savo elegijų mini Vicus Tuscus kelyje stovėjusią statulą ir tai, kad ji buvo rengiama pagal metų laikus.
Vertumnas ypač garbintas Italijos kaimo žmonių kaip vaisių globėjas. Dėl to vaizduojamas kaip jaunas ar barzdotas vyras su vainiku, rankose laikantis vaisius arba gausybės ragą su vaisiais ir genėjimo peilį. Vertumnui skirta šventė Vertumnalija buvo švenčiama rugpjūčio 13 d. Ši data sutampa su vaisių sunokimu, Vertumnui aukoti pirmieji derliaus vaisiai, vynuogienojai, kviečių varpos.
Nuorodos
Romėnų dievai
Laiko ir likimo dievybės |
Austrijos futbolo varžybos 1931–1932 m.
prasidėjo 1931 m. rudenį, baigėsi 1932 m. pavasarį;
s turnyras prasidėjo 1931 m. rudenį, finalas įvyko 1932 m. pavasarį.
1931–1932 m. I. Liga
I. Liga – pirmos pakopos, elito divizionas, aukščiausioji futbolo lyga.
Dalyvavo 12 komandų.
Čempionais tapo Admira Wien.
Turnyrinė padėtis
Admira Wien (33)
First Vienna (31)
Rapid Wien (31)
Austria Wien (29)
AC Wien (24)
Wacker Wien (21)
Brigittenau Wien (21)
Nicholson Wien (19)
SC Wien (16)
Hakoah Wien (15)
Floridsdorf Wien (13)
Slovan Wien (11)
1931–1932 m. Austrijos futbolo taurė
Austrijos futbolo taurė – pagrindinis taurės turnyras Austrijoje. Rengiamas nuo 1918 metų.
Taurę iškovojo Admira Wien.
Finalo ir pusfinalio rungtynės
Šaltiniai
Nuorodos
Austriasoccer.at
RSSSF duomenų bazė
Foot.dk archyvas
Austrijos futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 1931–1932 m. |
Anau () – miestas Turkmėnijoje, Ahalo velajato sostinė, esantis 8 km į pietryčius nuo Ašchabado. Randami gyvenviečių pėdsakai šioje teritorijoje datuojami 3 tūkstantmečiu pr. m. e.
Pavadinimas Anau kilęs iš persų ab-i nau (آب نو), reiškiančio „naujas vanduo“.
Išnašos
Turkmėnijos miestai |
Komečingonai – bendras indėnų genčių, gyvenusių Pampų kalnagūbriuose dabartinėse Argentinos Kordobos ir San Luiso provincijose, pavadinimas. Šis pavadinimas atkeliavo iš gretimos sanavironų genties ir reiškia „urviniai žmonės“. Patys komečingonai save skirstė į hênîa (gyveno šiaurėje) ir kâmîare (gyveno pietuose).
Komečingonai siejami su Ongamiros kultūra, iškilusia apie 4600 m. pr. m. e., o pati gentis susiformavo apie VI a. Prasidėjus konkistadorų žygiams po Pietų Ameriką, daug komečingonų mirė nuo atneštų virusinių ligų. Vėliau plečiantis kolonizacijai dalis žuvo mūšiuose, daugelis susigiminiavo su europiečiais. 1750 m. dar buvo žinoma grynų komečingonų gyvenvietė Nono. Tiesa, dalis argentiniečių save tebelaiko komečingonų palikuonimis – per 2001 m. surašymą tokių užfiksuota 10 863, nors nei vienas iš jų negyveno indėnų bendruomenėje.
Komečingonai buvo sėslūs vertėsi žemės ūkiu (augino bulves, kukurūzus, moliūgus, pupeles, balandas), medžiokle, rankiojimu. Buvo prisijaukinę lamas, kalnines penelopes. Buvo išvystę tekstilės, keramikos amatus. Dėvėjo pončus, gyveno pusiau požeminiuose namuose. Pasižymėjo savo netipine indėnams išvaizda – buvo aukštaūgiai (iki 1,7 m), šviesios odos spalvos, vyrai barzdoti, apie dešimtadalis turėjo žalias akių raineles.
Komečingonai kalbėjo komečingonų kalba, apie kurią žinoma labai mažai, nes konkistadorai kolonizacijos metu diegė kečujų kalbą kaip bendrą Kujo regiono indėnų kalbą. Tiesa, dalis žodžių ir fonetinių ypatybių tebėra išlikę Kordobos provincijos gyventojų vartojamoje ispanų kalboje.
Argentinos indėnai |
Kauno „Silva“ – buvęs Lietuvos futbolo klubas iš Kauno.
Istorija
Klubas įsikūrė prie „Silvos“ tekstilės fabriko, įkurto 1928 m. Vilijampolėje.
Sezonai
|}
Nuorodos
Buvę Lietuvos futbolo klubai
Kauno futbolas |
Denbigh Town FC – Velso futbolo klubas iš Denbio.
Istorija
Klubas įkurtas 1880 m. Žaidė įvairių pakopų pirmenybėse, vėliau iškrito ir dalyvavo regioninėse lygose.
2017/2018 m. kovoja Cymru Alliance lygoje.
Sezonai
|}
Šaltinis:
Šaltiniai
Nuorodos
http://www.pitchero.com/clubs/denbightown/
RSSSF duomenų bazė
Denbigh Town |
Albanijos futbolo varžybos 2015–2016 m.
prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d., baigėsi 2016 m. gegužės 18 d.
s turnyras prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d., o finalas įvyko 2016 m. gegužės 22 d.
2015–2016 m. Kategoria Superiore
Kategoria Superiore – aukščiausioji futbolo lyga šalyje.
Čempionais tapo Skenderbeu Korce.
Komandų rikiuotė
Pastabos.
KS Flamurtari Vlorë turėjo trijų taškų nuobaudą.
KS Skënderbeu Korçë buvo nušalinti nuo dalyvavimo Europos turnyruose UEFA sprendimu. Buvo įtarti rezultatų įtakojimu ir nesąžiningu žaidimu.
2015–2016 m. Albanijos futbolo taurė
Albanijos futbolo taurė''' () – Albanijoje vykstantis atkrintamųjų varžybų turnyras.
s turnyras prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo sužaistos 1/32 f. rungtynės.
Finalas įvyko 2016 m. gegužės 22 d.
Finalo ir pusfinalio rungtynės
Šaltiniai
Nuorodos
RSSSF duomenų bazė
Albanijos futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 2015–2016 m. |
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas − pirmasis privatus universitetas Lietuvoje. Siūlo bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas, rengia vadovų studijas ir mokymus.
Istorija
Steigėjai – Norvegijos vadybos institutas BI, europietiškas verslo universitetas, ir Innovation Norway (Norvegijos pramonės ir regioninės plėtros fondas). Tai svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas.
Valdyba
Modernų universiteto valdymą užtikrina Senatas, Rektoratas ir Verslo taryba, kuri pataria rektoriui universiteto verslo strategijos formavimo klausimais ir stiprina universiteto bei verslo partnerystės ryšius.
Tarptautiniai ryšiai
Dvišalio laipsnio sutartys pasirašytos su Norvegijos vadybos institutu BI, Edinburgh Napier universitetu (Jungtinė Karalystė), Abertay Dundee universitetu (Didžioji Britanija), Štralzundo taikomųjų mokslų universitetu (Vokietija). Studentai gali gauti dvigubą diplomą metus laiko sėkmingai studijavę pasirinktame universitete. Dvigubas ISM ir BI diplomas taip pat suteikiamas visiems, baigusiems vadovų magistrantūros studijas.
2007–2008 m. universitetas sudarė mainų sutartis su 55 universitetais-partneriais iš 27 pasaulio valstybių: Airijos, Argentinos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Pietų Korėjos, Portugalijos, Prancūzijos, Singapūro, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.
ISM studentai pradėjo ERASMUS darbo praktikas. ERASMUS praktika – tai laikotarpis, praleistas užsienio šalies įmonėje ar organizacijoje, siekiant tobulinti profesinius įgūdžius, įgyti tarptautinės darbo patirties, išplėsti savo žinias apie užsienio šalies, kurioje atliekama praktika, kultūrą.
Išnašos
Nuorodos
ISM Executive school
BI Norwegian School of Management
ISM Studentų Atstovybė
Privačios aukštosios mokyklos
Vilniaus aukštosios mokyklos
Lietuvos verslo mokyklos
Lietuvos ekonomikos aukštosios mokyklos |
Bačiškės liepos – išskirtinių šešių liepų grupė, auganti Šilalės rajono savivaldybėje, Bačiškėje (Pajūrio sen.), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio , 3 km į pietryčius nuo Pajūrio miestelio. Įspūdingo stoto, apsamanojusios liepos ošia pakelės sodyboje. Medžiai yra savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas, įrašytas į Pajūrio seniūnijos lankytinų vietų sąrašą.
Šešios liepos išsidėsčiusios toliau nuo privažiavimo kelio, vakariniame sodybos sklypo pakraštyje (į laukų pusę). Žvelgiant nuo kelio, neišsiskiria, nes teritorija apaugusi krūmokšniais, kitais medžiais, tarp jų telkšo kūdra, auga mažesnių liepų. Rytiniame, atvirame nuo medžių, teritorijos pakraštyje stovi medinė troba su ūkiniais pastatais. Aplink sodybą plyti lygūs laukai, priešingoje kelio pusėje įsikūrusi moderni ferma.
Šešios liepos paskelbtos rajoninės reikšmės saugomų medžių grupe 1989 m. Pagrindiniai duomenys (2010 m.):
Medžiai – liepos (Tilia)
Kamienų apimtis 1,3 m aukštyje – 2,4-3,92 m,
Aukščiai – 28,0-33,7 m
Amžius – neskelbiama
Šaltiniai
Nuorodos
Savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas
Šilalės rajono paveldas
Lietuvos gamtos paveldo objektai |
KHM, Khm arba khm be taškų arba su taškais gali reikšti:
KHM – Kambodža, triženklis šalies kodas pagal:
Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartą ISO 3166-1;
– Kmerų kalba (), kodas pagal ISO 639-2 ir ISO 639-3 standartus; |
Islio mūšis – 1844 m. rugpjūčio 14 d. vykęs mūšis tarp Prancūzijos ir Maroko pajėgų. Prancūzų armijai vadovavo maršalas Tomas Robertas Bugeaud, marokiečiams – sultonas Mulai Abdarahmanas. Mūšis vyko netoli Udždos prie Islio upės, Maroko – Alžyro pasienyje.
Suteikus prieglobstį Alžyro emyrui Abdul Kadirui, Marokas buvo atakuotas prancūzų armijos. 1844 m. rugpjūčio 6 d. Prancūzijos jūrų laivynas bombardavo Tanžerą, o rugpjūčio 14 d. 11 000 pėstininkų, palaikomų kavalerijos, atakavo marokiečių 20 000 – 25 000 kavalerijos karinę stovyklą prie Udždos.
Įnirtingo mūšio metu marokiečių kariai buvo išblaškyti po apylinkę ir prancūzai šventė pergalę. Apie Prancūzijos armijos nuostolius žinių nėra. Prancūzai nukovė 800 priešo karių, perėmė 11 pabūklų ir 18 vėliavų, bei atiteko visa marokiečių palapinių stovykla, įskaitant ir prabangiai įrengtą sultono Mulai Abdarahmano palapinę.
Maroko istorija
Prancūzijos mūšiai
1844 metai |
Julijonas Šalkauskis (1849 m. spalio 11 d. Joniškyje – 1933 m. gegužės 12 d. Šiauliuose) – gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
Biografija
Mokėsi Šiaulių, vėliau – Mintaujos gimnazijose, 1887 m. baigęs Petrapilio Karo medicinos akademiją, dirbo gydytoju Ariogaloje. 1882 m. vedė bajoraitę Barborą Goštautaitę.
Nuo 1888 m. dirbo Rygoje, nuo 1891 m. – Šiauliuose. 1905–1915 m. – Šiaulių miesto burmistras. 1912 m. rūpinosi, kad mieste būtų leista statyti elektrinę. Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. pasitraukė į Maskvą.
Grįžęs į Šiaulius 1918 m. spalio mėn. pradėjo organizuoti savivaldybės tarybos rinkimus. 1918 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose išrinkta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje savivaldybė.
Dirbo Šiaulių miesto savivaldybės sanitarijos gydytoju. Nuo 1919 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių organizacijos narys. Nuo 1925 m. sausio 24 d. – Šiaulių miesto savivaldybės gydytojas.
Dirbo iki 80 metų, išaugino 5 dukteris ir 4 sūnus, iš kurių Kazys ir Stasys tapo profesoriais.
Lietuvos burmistrai |
Joseph Alzin (1893 m. gruodžio 18 d. – 1930 m. rugsėjo 2 d.) – Liuksemburgo sunkiosios atletikos sportininkas, olimpinis prizininkas ir pasaulio rekordininkas.
Biografija
Joseph Alzin gimė Paryžiuje, Prancūzijoje.
Antverpene vykusiose septintose moderniose 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Liuksemburgo atstovas dalyvavo sunkiosios atletikos varžybose. Vyrų sunkaus svorio kategorijoje Alzin nusileido tik čempionu tapusiam italui Filippo Bottino ir pelnė sidabro medalį. Tai buvo pirmasis Liuksemburgo olimpinis medalis istorijoje.
1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Alzin rezultato neužfiksavo. Tais pačiais metais pasiekė pasaulio štangos spaudimo rekordą su 120 kg rezultatu.
Nuorodos
Olympedia svetainėje
Liuksemburgo olimpiečiai
Sunkiaatlečiai
Pasaulio rekordininkai |
IMAM () – 1923–1950 m. veikusi Italijos aviacijos pramonės įmonė.
Istorija
Bendrovę 1923 m. įkūrė inžinierius, vienas įmonės „Alfa Romeo" įkūrėjų, vėliau – Italijos senatorius, Nikola Romeo (it. Nicola Romeo, 1876–1938 m.). Savo veiklos pradžioje tai buvo geležinkelių įmonės „Società Anonima Officine Ferroviarie Meridionali“ dalis, aptarnavusi lėktuvus. 1925 m. ji įsigijo olandiško dviviečio žvalgybinio lėktuvo-lengvojo bombonešio „Fokker C.V-E“ gamybos licenciją ir jo pagrindu pradėjo gaminti labai sėkmingus dviviečius ir triviečius „Romeo Ro.1“, naudotus tiek kariuomenėje, tiek kai susisieikimo lėktuvus maršrutuose į Italijos kolonijas. Įmonė pagal licenciją, „FIAT Aviazione“ vardu, taip pat gamino įvairius agregatus lėktuvams.
1927 m. šios veiklos pagrindu N. Romeo, remiamas vieno didžiausių Italijos mechanikos pramonininkų Ernesto Beda, įkūrė aeronautikos mechanikos įmonę „IMAM„. Įmonė gamino savos konstrukcijos orlaivius, pirmuoju kurių tapo modifikuotas Ro.1, varomas pagal licenciją Italijoje gamintu radialiniu varikliu „Alfa Romeo Jupiter“. Keletas įvairių modelių lėktuvų buvo eksportuota į JAV ir Ispaniją.
Nors komercinė Ro.1 sėkmė nepasikartojo, IMAM sukūrė didelių Italijos kariuomenės užsakymų sulaukusius žvalgybinius lėktuvus Ro.37 ir Ro.43 , mokymams skirtus Ro.41, plačiai naudotus Antrojo pasaulinio karo Balkanų karo ir Viduržemio jūros karo teatruose.
Mažiau sėkmingi įmonės projektai buvo sunkieji dvimotoriai naikintuvai Ro.57 ir Ro.58, vokiško Fieseler Fi 156 „Storch“ kopija Ro.63.
1936 m. įmonės valdymą pilnai perėmė E. Breda įmonė „Società Italiana Ernesto Breda per Costruzioni Meccanich„. Po Antrojo Pasaulinio karo (1946 m.) „IMAM“ nupirko „IRI Finmeccanica“. Naujieji savininkai 1950 m. įmonės pavadinimą pakeitė į „Aerfer“ ir pilnai intengravo į „IRI Finmeccanica“ struktūrą. 1969 m. „Aerfer“ buvo sujungta su „FIAT Aviazione“ į naują įmonę „Aeritalia“.
Po susijungimo įmonė sukūrė keletą įdomių pirmosios kartos reaktyvinių naikintuvų modelių, kurių nepavyko išplėtoti labiau nei prototipo fazė.
Lėktuvai
Pavadinimu „OFM":
Romeo Ro.1
Pavadinimu „IMAM":
IMAM Ro.1, pradžioje gamintas pavadinimu „Romeo Ro.1";
IMAM Ro.1bis;
IMAM Ro.5;
IMAM Ro.10;
IMAM Ro.25;
IMAM Ro.26;
IMAM Ro.30;
IMAM Ro.37 Lince;
IMAM Ro.41;
IMAM Ro.43;
IMAM Ro.44 Octopus;
IMAM Ro.45;
IMAM Ro.51;
IMAM Ro.57;
IMAM Ro.58;
IMAM Ro.63.
Pavadinimu „Aerfer":
Aerfer Sagittario 2;
Aerfer Ariete.
Šaltiniai
(IT) Aerei-italiani, // aerei-italiani.net.
(IT) Archivio della famiglia Pezzi, // enricopezzi.it.
(IT) Ruocco, Elvira, Storia dell’attività motoristica aeronautica dell’Alfa Romeo, // alfasport.net
Išnašos
Aviacijos pramonės įmonės |
Prylukai () – miestas Černigovo srityje, šiaurės centrinėje Ukrainoje. Per miestą teka Udajaus upė. Prylukų rajono administracinis centras. 2013 m. duomenimis, mieste gyveno 58 456 gyventojai.
Istorija
Archeologiniai kasinėjimai patvirtino, kad vietovėje žmonių gyventa antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Prylukai pirmą kartą paminėti 1085 m. princo Vladimiro Monomacho. Tais pačiais metais princas su savo palyda apsistojo tvirtovėje. 1092 m. kumanai (dar žinomi kaip polovcai) užpuolė tvirtovę, išžūde visus miestelio gyventojus.
Po Liublino unijos miestą valdė Lenkijos aukštuomenė.
Miestų partnerystė
Koscežyna, Lenkija
Černigovo srities miestai |
Šijas () – kanalas centrinėje Vengrijoje. Išteka iš Balatono ežero ties Šiofoku. Driekiasi pietryčių kryptimi per Šomodžio, Fejėro ir Tolnos medes. Įteka į Dunojų ties Gemencu.
Prie Šijo įsikūręs Seksardo miestas. Kanalas naudojamas laivybinėms, rekreacinėms reikmėms.
Manoma, kad kanalas įrengtas romėnų III a., valdant Galerijui.
Vengrijos upės
Kanalai |
Upytės piliakalnis (Čičinsko Kalnas), minimas ir Tarnagalos vardu – piliakalnis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Upytės, Upytės seniūnija. Pasiekiamas plentu , kaimo centre pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, pervažiavus Vešetą, už 50 m pasukus į dešinę šiaurės rytų prie pirmos sodybos dešinėje, nuo jos paėjus 100 m į priekį šiaurėn tiltu per Uostrautos upelį.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Vešetos pelkių, kurios numelioruotos 1930–1931 m., supamos žvyringos kalvos šiaurės rytinėje siauresnėje dalyje. Pačios kalvos daugiau šiaurės rytų centrinėje dalyje, labiau į šiaurės rytus nuo centro, yra natūrali ovali 85 m ilgio, 25 m pločio, 6 m gylio įduba. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 40x18 m dydžio, 1 m aukštesniu pietrytiniu šonu. Šiaurės rytiniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už jo yra supiltas antras 0,3 m aukščio, 8 m pločio pylimas, jame matyti iki 30 cm skersmens akmenys. Pietvakariniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio 2,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio terasą (joje irgi kyšo iki 30 cm skersmens akmenys), už jos yra 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6 m aukščio.
Šiaurės rytinio pylimo viršus apardytas iškastos duobės.
Papilys
Į šiaurės nuo piliakalnio, kitapus daubos esančioje didesnėje plokščioje kalvos dalyje įrengtas papilys, kurio pusmėnulio formos aikštelė pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 200 m ilgio, 16-38 m pločio. Jos pietvakarių – šiaurės rytų kraštuose supiltas 250 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio puslankio formos pylimas. Šiauriniame papilio šlaite, 4 m žemiau pylimo iškastas 7 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už kurio supiltas pylimas, dab. nuardytas. Griovys ir pylimas per 1 m kyla į šiaurės rytų pusę ir šiaurės rytų šlaite tampa 9 m pločio terasa, toliau į šiaurės rytus vėl virstančia 4 m pločio, 0,2 m gylio grioviu ir 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimu.
Papilio pietvakarių ir šiaurės rytų šlaitai ir pylimo dalys sunaikintos karjero. Vidurinėje dalyje pylimas perkastas, šiaurės rytinėje dalyje prastumtas buldozeriu. Aikštelės šiaurinėje dalyje yra didesnė duobė.
Piliakalnis ir papilys apaugę praretintais lapuočiais medžiais ir krūmais. Šlaituose vietomis susiformavusios paviršinės erozijos.
Tyrimai
1997 m. papilio šiaurinėje dalyje 10 m pločio pylimo pjūvį (40 m²) padarė Saulė Urbanavičienė ir nustatė, kad jis piltas per vieną kartą. 2004 m. papilio aikštelėje A. Petrulienė ištyrė 35 m² dydžio plotą, aptiko dvaro laikų pastato pamatus. Papilyje XVII a. – XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio (1614 m. – po 1673 m.) dvaras (žinomi 1604 m. ir 1638 m. jo inventoriai). Manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras. Upytės pilis buvo dar XVI a. viduryje.
300 m į pietus nuo piliakalnio yra III a. – V a. kapinynas, tyrinėtas 1938 m. ir 1998–1999 m.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Vyriausybės nutarimas „Dėl išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, sąrašų patvirtinimo“. 2007-02-07; Nr. 193. Paminklo teritorijos plotas 30 000 m², Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 13000 m².
Nuotraukos
Šaltiniai
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.154
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 118.
Saulė Urbanavičienė. 1998. Žvalgomieji tyrinėjimai Upytės piliavietėje 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 111–112.
Gintautas Zabiela 2004b. Upytės žemė II tūkstantmečio pirmoje pusėje // Iš Panevėžio praeities. Upytės žemei 750 metų. Panevėžys, p. 22–26.
Nuorodos
Lietuvos piliakalniai
Padavimas apie Čičinsko kalną
Piliakalniai Panevėžio rajone
Upytė |
Kanapinis kemeras (Eupatorium cannabinum) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Stiebas 50-170 cm aukščio, stačias, neretai raudono atspalvio, apaugęs trumpais plaukeliais. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Auga šlapiuose upių ir ežerų krantuose, šlaituose, šlapiose pakrūmėse. Dažniausiai auga sąžalynais, mėgsta kalkingas dirvas. Nuo seno vartojamas viduriavimui bei kepenų ligoms gydyti. Iš šakniastiebių ir lapų gaunami mėlyni ir juodi dažai. Kaip dekoratyvinis augalas tinka vandens telkinių krantams apsodinti.
Astriniai |
Feodosija (, , ) – uostamiestis Krymo autonominėje respublikoje, Ukrainoje, Juodosios jūros pakrantėje.
Feodosija yra kurortinis miestas, kurio aglomeracijoje, 2011 m. duomenimis, gyveno 105 264 žmonės. Mieste yra sanatorijų, poilsio namų ir kt. Be turizmo, ekonomika priklauso nuo agrikultūros, žuvininkystės ir pramonės. Kaip ir daugelis Krymo gyventojų, Feodosijoje gyvena rusai. Ukrainiečių kalba yra retai naudojama.
Istorija
Miestas įkurtas kaip Teodosija () graikų kolonistų iš Mileto VI a. pr. m. e. IV amžiuje buvo sunaikintas hunų. Buvo valdomas chazarų ir Bizantijos imperijos. Kaip ir likusi Krymo dalis, buvo užkariauta mongolų apie 1230 m. Viduramžiais miestas buvo žinomas kaip Kafa (, ). LDK išsiplėtus ligi Juodosios jūros, Kafa pateko į jos teritoriją, bet vis tebepalaikė ryšius su Genuja. 1475 m. buvo užimta turkų. XVII a. ne kartą buvo užpulta ir naikinama kazokų. 1771 m. užimta rusų ir 1783 m. prijungta prie Rusijos. 1804 m. Kafos vardas pakeistas į Feodosiją.
Miestų partnerystė
Armaviras, Armėnija
Azovas, Rusija
Kolobžegas, Lenkija
Žymūs žmonės
Ivanas Aivazovskis – tapytojas
Romanas Kapitonenko – ukrainiečių boksininkas
Andrzej Liczik – ukrainiečių/lenkų boksininkas
Nuorodos
Teodosijos monetos
Krymo miestai
Bosforo karalystė |
UEFA taurių taurė 1973–1974 m. – 14-asis UEFA taurių taurės turnyras. Prasidėjo 1973 m. rudenį. Taurę laimėjo klubas, finale laimėjęs prieš klubą.
Šešioliktfinalis
Aštuntfinalis
Ketvirtfinalis
Pusfinalis
Finalas
Nuorodos
UEFA duomenys
RSSSF duomenys
UEFA taurių taurės sezonai
UEFA tauriu taure |
Valstietis – žemės ūkio darbininkas, dirbantis (ir paprastai gyvenantis) kaimo vietovėje. Dalyvauja Pirminiame ūkio sektoriuje. Šiuo metu didžiausia dalis dirba daugumoje Afrikos valstybių, kurioms tenka didelė žmonių dalis, dirbanti žemės ūkyje.
Lietuvos valstiečių istorija
Istoriškai valstiečiai buvo pririšti prie savo ponų žemės. Iki pat XIX a. II pusės veikė baudžiava. Pvz., Rusijos imperijoje Baudžiavos panaikinimo reforma, kuria panaikinta baudžiava, įvykdyta tik 1861 metais.
Laisvieji žmonės
Šatulininkai
Mažosios Lietuvos valstiečiai, XVII–XVIII a. kūręsi iš Prūsijos valdovo gautose giriose, kurias jie kirto ir čia steigė gyvenvietes.
Kiaunininkai
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės XV–XVI a. valstiečiai kiaunininkai duoklę bajorams, didžiajam kunigaikščiui ar Bažnyčiai mokėdavo kiaunių kailiukais.
Duoklininkai
Būrai
Partijos
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Lietuvos valstiečių partija
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga
Lietuvos valstiečių sąjunga
Latvijos valstiečių sąjunga
Žaliųjų ir valstiečių sąjunga
Taip pat skaitykite
Jaunasis valstietis, „Valstiečių laikraščio“ priedas darbo valstiečių jaunimui, leistas 1940–1941 m.
Darbininkų ir valstiečių jaunimas
Darbininkų ir valstiečių inspekcija
Šaltiniai
Žemės ūkis
ca:Camperol |
Raitininkų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Raitininkai.
Istorija
Valsčius įkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Merkinės valsčiaus. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Druskininkų rajonui (5 apylinkės).
|-
| 1949-01-01 || 111 || || || 5 apylinkės ||
|}
Suskirstymas
Šaltiniai
Varėnos apskrities valsčiai |
Islandijos futbolo varžybos 1973 m.
prasidėjo 1973 m. pavasarį, baigėsi 1973 m. rudenį;
s turnyras prasidėjo 1973 m. pavasarį, finalas įvyko 1973 m. rudenį.
1973 m. Úrvalsdeild
Úrvalsdeild – aukščiausioji futbolo lyga.
Dalyvavo 8 komandos.
Čempionais tapo IBK Keflavik.
Galutinė komandų rikiuotė
IBK Keflavik (26)
Valur Reykjavik (21)
IBV Vestmannaeyjar (17)
Fram Reykjavik (12)
IA Akranes (11)
IBA Akureyri (11)
KR Reykjavik (9)
Breidablik Kopavogur (5)
1973 m. Islandijos futbolo taurė
Islandijos futbolo taurė – pagrindinis futbolo taurės turnyras Islandijoje. Vyksta kasmet nuo 1960 m.
Fram Reykjavik nugalėjo rezultatu 2-1 ir iškovojo trofėjų.
Finalo ir pusfinalio rungtynės
Nuorodos
Ksi.is svetainė
RSSSF duomenų bazė
Foot.dk archyvas (arch.)
Islandijos futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 1973–1974 m. |
Apie kaimą Tauragės rajone žr. Lybiškiai (Tauragė).
Lybiškiai – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, prie kelio , 10 km į šiaurės vakarus nuo Eržvilko. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-74024). Yra plastiko ir gumos gaminių žemės ūkio mašinoms gamybos bendrovė „Lybiškiai“. Per kaimą teka Trišiūkštės intakas Upynikės upelis, kaimą kerta geležinkelis Tilžė-Radviliškis, kaime yra nebeveikianti Varlaukio geležinkelio stotis, netoliese yra buvusi ir Lybiškių geležinkelio stotelė.
Istorija
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1955 m. įkurta biblioteka XX a. kaime veikė Lybiškių pradinė mokykla.
Gyventojai
1820 m. buvo 7 kiemai.
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
Vincas Atkočaitis, prozininkas, poetas.
Šaltiniai
Jurbarko rajono savivaldybės gyvenvietės |
Ramutė Adomaitytė-Bruzgelevičienė (g. 1948 m. lapkričio 21 d. Gotlybiškiuose, Šakių apskritis) – žurnalistė, prozininkė, dėstytoja, mokslininkė.
Biografija
1971 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. 1973–1981 m. savaitraščio „Kalba Vilnius“ skyriaus redaktorė, 1981–1992 m. – žurnalo „Moksleivis“ skyriaus redaktorė, vyr. redaktoriaus pavaduotoja, 1992–1995 m. – savaitraščio „Dialogas“ apžvalgininkė, vyr. redaktorės pavaduotoja, mokslinė redaktorė. Nuo 1995 m. – Pedagogikos instituto mokslinė bendradarbė, nuo 1997 m. – savaitraščio „Dialogas“ skyriaus redaktorė. 2007 m. apgynė socialinių mokslų (edukologija) disertaciją, suteiktas mokslų daktaro laipsnis. Nuo 2007 m. Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, docentė, mokslininkė.
Kūryba
Paskelbė apsakymų periodikoje ir almanache „Veidai“. Juose pasakoja apie žmones nevykėlius ar išminčius, ieškančius gyvenimo prasmės, bandančius įveikti vienatvę, aplinkos abejingumą, nyką, grubumą. Nuo 2007 m. spausdina edukologijos srities mokslo darbus - mokslo straipsnius, sudaro, rengia kolektyvines mokslininkų knygas, autorines knygas.
Bibliografija
Istorijos su Liudviku, novelių knyga, 1989 m.
Jungtys, sudarymas: Meilės Lukšienės tekstų knyga, 2000 m.
Lietuvos švietimo kaita: švietimo reformos darbai tūkstantmečių sandūroje: tendencijos lūkesčiai, švietimo reformos darbų apžvalga, 2001 m.
Tarp dviejų pradžių: bandymas kurti regiono švietimo politiką, sudarymas: Kaišiadorių savivaldybės švietimo politikos modeliavimą analizuojantys straipsniai, 2002 m.
Lietuvos švietimo reforma ugdymo paradigmų kaitos aspektu 1988–1997, daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S), 2007 m.
Lithuanian educational reform in terms of shift in educational paradigm 1988–1997, daktaro disertacijos santrauka, 2007 m.
Lietuvos švietimo kūrimas, 1988–1997, monografija, 2008 m.
Utenos rajono švietimo raidos pokyčiai, sudarymas: Utenos rajono švietimo politiką analizuojantys straipsniai, 2008.
Contemporary education contexts: (scientific articles) / Контексты современного образования. Сборник научных статей, knygos dalis su bendraautore, 2013 m.
Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai : kolektyvinė monografija, parengimas, sudarymas, autorinė knygos dalis, 2014 m.
Šaltiniai
Lietuvos prozininkai
Lietuvos žurnalistai
Lietuvos mokslininkai |
Sestre – slovėnų vaikinų, pasirengusių merginų rūbais, vokalinė grupė.
Nariai – Srečko Blas (g. 1973 m., Daphne), Damjan Levec (g. 1979 m., Emperatrizz) ir Tomaž Mihelič (g. 1979 m., Marlenna).
Anksčiau grupė buvo pasivadinusi „Strumplantl Sisters“. Sestre 2002 m. Eurovizijos dainų konkurse su daina „Samo ljubezen“ (dainos kompozitorius – Robert Pešut) užėmė 13 vietą. Tais pačiais metais Sestre laimėjo „Fesion“ apdovanojimą už geriausią savitą apsirengimo stilių ir „Golden Record“ apdovanojimą už singlą „Samo ljubezen“.
Nuorodos
Apie Sestre svetainėje queermusicheritage.com
|-
Slovėnijos atlikėjai
Slovėnijos atstovai Eurovizijoje
2002 m. Eurovizijos dalyviai |
Všceklicė () – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Kolno valsčiuje, Kolno apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 6 km į rytus nuo Kolno ir apie 83 km į vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės.
Kolno valsčius |
Pasalupis – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Gaurės, dešiniajame Šešuvies ir Laigos upelio krante.
Gyventojai
Šaltiniai
Tauragės rajono savivaldybės gyvenvietės |
Aleksandaras Mitrovičius (Александар Митровић; 1994 m. rugsėjo 16 d.) – Serbijos futbolininkas, puolėjas.
Karjera
Serbijoje
Karjerą pradėjo Serbijos klube FK Teleoptik, o 2012–2013 m. sezone rungtyniavo FK Partizan (Serbija).
Belgijoje
2013 m. rugpjūčio mėn. persikėlė į Belgiją. 2013–2015 m. priklausė RSC Anderlecht (Belgija).
Anglijoje
2015–2018 m. atstovavo Newcastle United FC (Anglija). 2018 m. nuomos pagrindais buvo perleistas Fulham FC (Anglija). 2018 m. vasario 1 d. pasirašyta nuomos sutartis iki sezono pabaigos.
2018 m. liepos 30 d. pasirašyta penkerių metų trukmės sutartis su Fulham FC. 2018–2023 m. priklausė Fulham FC.
Al-Hilal FC
2023 m. rugpjūčio 19 d. perėjo į Al-Hilal FC (Saudo Arabija). 2023 m. rugpjūčio 24 d. pelnė pirmą įvartį Saudo Arabijos aukščiausioje lygoje rungtynėse prieš Al-Raed FC. 2023 m. rugsėjo 1 d. pelnė het-triką rungtynėse prieš Al-Ittihad Club.
Rinktinės
Serbijos rinktinėje debiutavo 2013 m. birželio 7 d. rungtynėse prieš Belgiją. Šiose rungtynėse belgai nugalėjo serbus rezultatu 2-1.
2013 m. rugsėjo 6 d. pelnė įvartį rungtynėse prieš Kroatiją. Mačas baigėsi lygiosiomis 1-1.
2018 m. rugsėjo 7 d. žaidė rungtynėse prieš Lietuvą. LFF stadione, Vilniuje serbai palaužė lietuvius ir nugalėjo minimaliu rezultatu 1-0.
2018 m. lapkričio 20 d. Serbija namų aikštėje dar kartą nugalėjo lietuvius.
2019 m. birželio 10 d. Serbija 4-1 nugalėjo Lietuvą.
2019 m. spalio 14 d. Vilniuje serbai nugalėjo lietuvius rezultatu 2-1. Abu įvarčius nugalėtojams pelnė Aleksandaras Mitrovičius.
2023 m. kovo 24 d. Serbija namų aikštėje 2-0 nugalėjo Lietuvą.
2023 m. rugsėjo 10 d. rungtynėse prieš Lietuvą pasižymėjo pelnydamas tris įvarčius. serbai nugalėjo Lietuvos atstovus rezultatu 3-1. Aleksandaras Mitrovičius smūgiu galva 21 min. pelnė įvartį galva ir išvedė Serbijos rinktinę į priekį 1:0. 32 min. vėl pelnė įvartį galva Mitrovičius ir 43 min. trečią įvartį pelnė Mitrovičius. Gytis Paulauskas lietuviams pelnė paguodos įvartį.
Laimėjimai
FK Partizan
Serbijos SuperLiga: 2012–2013 m.
RSC Anderlecht
Belgijos Pirmasis divizionas (I): 2013–2014 m.
Belgijos futbolo supertaurė: 2014 m.
Newcastle United FC
EFL Championship: 2016–2017 m.
Fulham FC
EFL Championship: 2021–2022 m.
Dalyvavimas čempionatuose
|}
Šaltiniai
Nuorodos
SOCCERWAY
Transfermarkt
Mitrovic, A. |
Tebė – vidinis Jupiterio palydovas, kurį 1979 m. kovo 5 d. atrado kosminis erdvėlaivis Voyager 1. Iškart po to buvo suteiktas S/1979 J 2 pavadinimas, o 1983 m. šis palydovas oficialiai pavadintas nimfos Tebės, upių dievo Asopo duktės, vardu.
Orbita
Tebė yra vienas iš tik keleto žinomų mėnulių, besisukančių aplink Jupiterį arčiau nei keturi didieji palydovai (Galilėjaus mėnuliai). Jie visi sukasi aplink Jupiterį ta pačia kryptimi, kaip ir Jupiteris aplink savo ašį, ir jų orbitos artimos apskritimui – kaip ir Galilėjaus mėnulių. Tarptautiniam pavadinimui () pritaikyta speciali išimtis – šia kryptimi aplink Jupiterį besisukančių palydovų vardai įprastai turi baigtis -a, ne -e.
Tebė sukasi žiedo, kurį sudaro nuo jos paviršiaus atitrūkusios dulkės, viduje. Toliausiai nuo Tebės centro nutolusiuose taškuose sukimosi inercijos jėga artima jos traukos jėgai, todėl dulkėms nesunku palikti palydovo paviršių.
Fizinės savybės
Tebės paviršiuje yra trys arba keturi dideli smūginiai krateriai ir labai aukšti kalnai. Šių darinių dydį galima lyginti net su pačiu palydovo spinduliu. Didelis smūginis Zethus krateris yra 40 km skersmens, nedaug mažiau nei paties palydovo skersmuo.
Tebė yra netaisyklingos formos. Jos orbita sinchronizuota taip, jog ilgoji ašis visada rodo į Jupiterį.
Šaltiniai
Jupiterio palydovai |
Michailas Ivanovičius Barsukovas (Михаил Иванович Барсуков g. 1947 m. lapkričio 8 d. Lipecke) – buvęs FSB direktorius (1995–1996).
1995 liepos 13 suteiktas armijos generolo karinis laipsnis.
Biografija
Nuo 1964 metų pradėjo tarnybą KGB. Tarnavo atskirame pulke, kuris priklausė Maskvos Kremliaus KGB komendantūrai. Vykdė pulko vado pavaduotojo, Vyriausybės pastatų komendanto, ir Kremliaus komendanto pavaduotojo (1989–1991) pareigas.
Nuo 1991 gruodžio 10 iki 1992 birželio – Maskvos Kremliaus komendantas.
Nuo 1992 birželio iki 1995 liepos 19 – Rusijos Vyriausios apsaugos valdybos viršininkas.
1995 liepos 19 d. paskirtas FSB direktoriumi.
1995–1996 Rusijos Saugumo tarybos narys.
1996 metais priklausė Boriso Jelcino rinkimų tarybai, renkant jį prezidentu.
1996 birželio 20 atleistas iš FSB direktoriaus pareigų. Atleistas po skandalo, kai jam žinant FSB sulaikė porą B. Jelcino rinkiminio štabo vadovų.
1996 birželio iki 1997 rugsėjo – aktyvios veiklos nevykdė, laukė naujo paskyrimo iš Rusijos prezidento.
Nuo 1997 rugsėjo iki 1998 lapkričio buvo valdybos, kuri aptarnavo Rusijos Prezidento administracijos specialiuosius objektus, viršininkas.
Nuo 1998 lapkričio – Rusijos Saugumo tarybos Tarpžinybinės komisijos, skirtos požeminiams įrenginiams, viršininkas.
Šaltiniai
Biografija ir foto
Biografija iš www.agentura.ru
FSB direktoriai
Rusijos armijos generolai
KGB tarnautojai |
Žodis – reklaminis mėnesinis laikraštis (iki 1995 m. – savaitraštis), leistas nuo 1993 m. rugsėjo 27 d. Vilniuje.
Istorija
Leido UAB „Pozicija“. Tiražas 1993 m. – 44 600 egz., 1997 m. – 38 600 egz.
Vyriausias redaktorius Valdemaras Pankratovas.
Šaltiniai
Lietuvos laikraščiai
Reklamos spauda
Vilniaus spauda |
Lanovičių Malė () – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Prieraslio valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Istorija
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Prieraslio valsčius |
Tobų-maskojų kalba arba Paragvajaus tobų kalba (Quilyilhrayrom, Cabanatit, Machicui, Enenlhit) – maskojanų kalbų šeimai priskiriama kalba. Vartojama Gran Čiake, vakarų Paragvajuje gyvenančių indėnų tobų-maskojų.
Paragvajaus upės pakrantėje iš tobų-maskojų ir kitų maskojanų kalbų yra susiformavęs maskojų pidžinas.
Maskojų kalbos pavyzdys (ištrauka iš Biblijos):
Calaca gamachacaya ya’uo damî lacataca Joñêmî
Dios rachi naua yanocolêc, chacagamî yanolê,
chacagamî yat'ê.
Nuorodos
Išnašos
Maskojanų kalbos |