Datasets:

mbelitsky

/

wikipedia_subset

like 0

Regeniškės – viensėdis Vilniaus rajono savivaldybėje, 8 km nuo Sužionių. Gyventojai Šaltiniai Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės

Greitis 2: laivo užgrobimas () – 1997 m. JAV veiksmo filmas. Filmo „Greitis“ tęsinys. Filmą išleido Twentieth Century Fox“. Muzika sukūrė Mark Mancina. Kinematografija – Jack N. Green. Montažas – Alan Cody. Aktoriai Aktorius – filmo veikėjas Sandra Bullock – Annie Jason Patric – Alex Shaw Willem Dafoe – John Geiger Temuera Morrison – Juliano Brian McCardie – Merced Christine Firkins – Drew Michael G. Hagerty – Harvey Colleen Camp – Debbie Lois Chiles – Celeste Francis Guinan – Rupert Tamia – Sheri Silver Jeremy Hotz – Ashton Enrique Murciano – Alejandro Jessica Diz – Isabel Connie Ray – Fran Fisher 1997 filmai Veiksmo filmai

„Kitchee SC“ () – Honkongo futbolo klubas iš Kauluno. Istorija Klubas įkurtas 1931 m. Kitados norėta klube vystyti ne tik futbolą, bet ir kitas šakas. Pastaruoju metu klubą garsina futbolo komanda, 12 kartų tapusi čempionais (1947–1948, 1949–1950, 1963–1964, 2010–2011, 2011–2012, 2013–2014, 2014–2015, 2016–2017, 2017–2018, 2019–2020, 2020–2021, 2022–2023 m.), atstovavusi šaliai Azijos žemyno futbolo turnyruose. Ankstesnė veikla 1939 m. japonų Prasidėjus Ramiojo vandenyno karui, 1941 m. gruodžio 25 d. Honkongas buvo okupuotas japonaų. Klubo veikla sustabdyta ir nevykdyta jokia sportinė veikla per trejus metus ir aštuonis mėnesius trukusią japonų okupaciją Honkonge. 1945 m. rugpjūtį pasidavus japonams, buvę Kitchee nariai grįžo į klubą. Jie padėjo prie to, kad būtų įkurta Honkongo futbolo asociacija, Honkongo futbolo teisėjų asociaciją. Rungtyniavo 1947–1948 m. Honkongo Pirmame divizione, bei iškovojo čempionų titulą – pirmąjį klubo trofėjų. 1947–1964 metais klubas iškovojo tris Honkongo čempionų titulus. Nuo 1965 m. prasidėjo klubo nuopolis. Iškrito į Antrą divizioną (II pakopa), o vėliau ir Trečią divizioną (III). 1991–1992 m. Kitchee tapo Antrojo diviziono laimėtojais ir po 26 metų pertraukos grįžo į aukščiausią lygą. Į ekipą buvo pakviestas Anglijos rinktinės žaidėjas Markas Barhamas, būrys talentingų jaunuolių. Kitchee aukščiausioje lygoje praleido tris sezonus, tačiau po 1994–1995 m. sezono iškrito į žemesnę pakopą. Netrukus buvo perkelti į Trečią divizioną. 1999–2000 m. sezone rungtyniavo Pirmame divizione, bet jame nesugebėjo įsitvirtinti ir iškrito į žemesnė lygmenį. 2002–2023 m. sezone tapo Antrojo diviziono nugalėtojais ir pateko į aukščiausią lygą. Naujųjų laikų klubas Nuo 2003–2004 m. sezono rungtyniavo Pirmame divizione. 2010–2011 m. sezone, vadovaujant treneriui Josep Gombau, Kitchee iškovojo čempionų titulą po 47 metų pertraukos. Nuo 2014–2015 m. pakito lygos pavadinimas. Po lygų restruktūrizacijos antrą pakopą imta vadinti Pirmuoju divizionu, o aukščiausioji lyga – Premjer lyga. 2017–2018 m. tapo Honkongo „Premier“ lygos čempionais, 2017–2018 m. Honkongo FA taurę ir 2017–2018 m. Honkongo „Sapling“ taurę bei tiesiogiai pateko į 2018 m. AFC Čempionų lygos grupių etapą. Siekdami kuo geresnio pasirodymo Azijos žemyno prestižiniame turnyre, pasirašė sutartį su garsiu Urugvajaus futbolininku Diego Forlánu. Namuose rezultatu 1:0 nugalėjo Kashiwa Reysol ir tapo pirmąja Honkongo komanda, laimėjusia rungtynes AFC Čempionų lygos grupių etape. 2021 m. klubas pasirašė sutartį su buvusiu Juodkalnijos rinktinės žaidėju Dejanu Damjanovičiumi. 2022 m. AFC čempionų lygoje „Kitchee“ klubas pateko į aštuntfinalį ir pateko į futbolo istoriją, tapdamas pirmuoju Honkongo klubu, pasiekusių šį etapą. Pasiekimai Premjer lyga, Pirmasis divizionas (I) Čempionai (12 kartų): 1947–1948, 1949–1950, 1963–1964, 2010–2011, 2011–2012, 2013–2014, 2014–2015, 2016–2017, 2017–2018, 2019–2020, 2020–2021, 2022–2023 m. Antroji vieta (8 kartai): 1952–1953, 1954–1955, 1956–1957, 2003–2004, 2006–2007, 2008–2009, 2012–2013, 2015–2016 m. Sezonai Pastarųjų metų sezonai Šaltiniai: Garsesni žaidėjai Diego Forlán, puolėjas, 2018 m. Dejan Damjanović, puolėjas, 2021–2023 m. Josip Tadić, puolėjas, 2018–2019 m. Ogenyi Onazi, saugas, 2023– Klubo spalvinė gama Apranga Sportinės aprangos pokyčiai. Namuose žaidžia mėlyna apranga. Sudėtis Atnaujinta: 2023 m. rugpjūčio 24 d. FP FP FP FP FP FP FP FP FP FP FP FP PASTABOS: LP Vietiniai žaidėjai, atstovaujantys klubui HK Premjer lygos rungtynėse. FP Žaidėjai, registuoti kaip užsienio šalių piliečiai. Šaltiniai Nuorodos SOCCERWAY SOFASCORE FLASHSCORE Transfermarkt Globalsportsarchive RSSSF duomenų bazė Kitchee SC

Cork United vadinosi du Airijos klubai: Cork Athletic FC 1939–1948 m.; Albert Rovers FC 1979–1982 m.

Bundzų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje. Istorija Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Plokščių valsčiuje, 1950 m. priskirta naujam Šakių rajonui. Panaikinta 1954 m. gegužės 25 d. prijungiant prie Briedžių apylinkės ir Plokščių apylinkės. Šaltiniai Šakių rajono apylinkės

Verlibras ( 'laisvosios eilės') – eiliavimas be aiškios sistemos. Nuo prozos tokį eiliavimą skiria intonacinės ypatybės: simetriškas, periodiškas kalbos bangavimas (stipryn–silpnyn, aukštyn–žemyn), sintaksinių pakartojimų ir paralelizmų poetika, sintaksinių kalbos vienetų simetrija, jų reikšminės opozicijos. Verlibru parašytuose kūriniuose būna savitai suderintų įvairių eilėdaros sistemų bei metrų. Labai svarbi semantinė ir sintaksinė kalbos struktūra, jos grafinė išraiška. Verlibras turi panašumo į silabotoninės eilėdaros laisvąsias eiles, kartais manoma, kad tos eilėdaros sistemos nesiskiria. Verlibras pradėtas vartoti XVIII a. vid. Pradininku laikomas amerikiečių poetas Voltas Vitmenas, išleidęs knygą „Žolės lapai“ (1855). Verlibras ypač paplito XX a. Juo modernioji poezija stilistiškai atsiriboja nuo klasikinės poezijos. Poezija

Ripeikiai – kaimas Biržų rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Biržų, į vakarus nuo kelio . Istorija 1874 m. Ripeikiuose išgręžtas 142,5 m gylio gręžinys, pirmasis kiek gilesnis gręžinys Lietuvoje. Gyventojai Žymūs žmonės Kaime gimė: 1907 m. sausio 22 d. – operos solistas Antanas Sprindys. Šaltiniai Biržų rajono savivaldybės gyvenvietės

Ginevičius − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: Ginevičienė (ištekėjusi moteris) ir Ginevičiūtė (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: Romualdas Ginevičius (g. 1946) – inžinierius - ekonomistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius; Vidas Ginevičius (g. 1978) – Lietuvos ir Rusijos krepšininkas;

Gurskas − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: Gurskienė (ištekėjusi moteris) ir Gurskaitė (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: Albertas Gurskas (g. 1935) – grafikos profesorius; Jonas Gurskas (g. 1957) – Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas;

Dyvinutiniai (Nyctaginaceae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima. Paplitę tropinio ir subtropinio klimato srityse. Gentys Šeimoje yra apie 33 gentys, kurioms priklauso apie 290 rūšių: Abronia Acleisanthes Allionia Ammocodon Andradea Anulocaulis Belemia Glemžūnė (Boerhavia) Bugenvilija (Bougainvillea) Caribea Cephalotomandra Colignonia Commicarpus Cryptocarpus Cuscatlania Cyphomeris Gaupira Grajalesia Izabalaea Leucaster Dyvinutė (Mirabilis) Neea Neeopsis Nyctaginia Okenia Phaeoptilum Ratiklė (Pisonia) Pisoniella Ramisia Reichenbachia Salpianthus Selinocarpus Tripterocalyx Dyvinutiniai

Plaukuotųjų ląstelių leukemija – ne Hodžkino limfomoms priklausanti piktybinė limfinės sistemos liga, kuriai būdinga leukeminė forma ir maži B limfocitai, turintys ovalų branduolį ir daug citoplazmos, kuri ląstelės paviršiuje suformuoja išaugas, panašias į plaukelius. Epidemiologija Plaukuotųjų ląstelių leukemija yra reta liga. Amžiaus mediana diagnozės metu yra 50 metų. Vyrai serga 4–5 kartus dažniau už moteris. Simptomai Ligos ląstelės plinta kaulų čiulpuose bei infiltruoja blužnį. Dėl kaulų čiulpų infiltracijos dažnai būna pancitopenija: Anemija, pasireiškianti silpnumu, blogu fizinio krūvio toleravimu Leukopenija, dėl kurios padidėja jautrumas infekcijoms, ligai taip pat labai būdingas sumažėjęs monocitų skaičius. Nedidelei daliai ligonių gali būti nedidelio laipsnio leukocitozė. Trombocitopenija, pasireiškianti padidėjusia kraujavimo rizika Dėl blužnies pažeidimo ji padidėja (splenomegalija), kas gali pasireikšti skausmu kairiajame šone Kai kuriais atvejais nustatomos padidėjusios kepenys B simptomai Diagnostika Pirmasis žingsnis įtariant šią ligą yra mikroskopinis kraujo tyrimas, diagnozės patvirtinimui atliekama kaulų čiulpų biopsija ir imunofenotipavimas tėkmės citometrijos metodu. Kraujo mikroskopija Plaukuotosios ląstelės yra mažos ar vidutinio dydžio limfinės ląstelės su ovaliu arba pupos formos branduoliu. Chromatinas nėra taip gerai kondensuotas, kaip normalaus limfocito, branduolėlis paprastai nematomas. Būdingiausias skiriamasis šių ląstelių bruožas yra gausi citoplazma su atsišakojimais ir išaugomis, forma primenančiomis plaukelius. Kraujyje 2/3 ligos atvejų randama daugiau kaip 10% plaukuotųjų ląstelių, tačiau 10% ligos atvejų jų visai nebūna. Kaulų čiulpai Kaulų čiulpų pažeidimas būdingas visiems be išimties ligos atvejams, tačiau dėl dažnai išreikštos fibrozės kaulų čiulpų punkcija neretai būna nesėkminga, medžiagos tyrimui negaunama, reikalinga biopsija. Ląstelės kaulų čiulpuose auga difuziškai, tarp branduolių gausu citoplazmos, dideli atstumai tarp ląstelių. Tėkmės citometrija Teigiami: B ląstelių žymenys CD103, CD25, CD11c, CD123 Neigiami: CD10, CD5, CD23, CD138 Plaukuotųjų ląstelių leukemijos variantas Retai plaukuotųjų ląstelių leukemija gali pasireikšti stipria leukocitoze, tokiu atveju nenustatomas sumažėjęs monocitų skaičius. Kaulų čiulpuose šiuo atveju retai nustatoma fibrozė. Tokia ligos forma vadinama plaukuotųjų ląstelių leukemijos variantus ir jai būdinga kur kas agresyvesnė ligos eiga, negu tradicinės ligos ir blogesnė prognozė. Gydymas Kadangi ligos eiga (išskyrus variantinę formą) lėtinė, gydymas reikalingas tik ligoniams, kuriems yra ligos simptomų, dažnos infekcijos, anemija, blužnies padidėjimo simptomai, B simptomai. Gydymui taikomi priešvėžiniai vaistai: Kladribinas – pirmojo pasirinkimo vaistas Pentostatinas Alfa-interferonas – šuo metu beveik nebenaudojamas dėl varginančių nepageidaujamų poveikių Rituksimabas – naudojamas gydymui, jei liga nereaguoja į kladribiną ir pentostatiną Retais atvejais gali būti atliekamas blužnies pašalinimas (splenektomija) arba kamieninių kraujo ląstelių transplantacija Šaltiniai Leukemija Limfoma

Bornheimas () – miestas šiaurės vakarų Vokietijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Reino–Rūro aglomeracijoje, Reino dešiniajame krante, 10 km į šiaurės vakarus nuo Bonos. Veikia alaus darykla, vystoma maisto pramonė, yra aukštoji filosofijos ir teologijos mokykla. Taip pa yra XIX a. Šv. Egidijaus, Šv. Servacijaus, Šv. Sebastijono bažnyčios, rezidencinė pilis. Istorija Bornheimo miestas sudarytas 1981 m., sujungus keletą miestelių. Šaltiniai Šiaurės Reino-Vestfalijos miestai

WF gali reikšti: Volisas ir Futūna – šalies dviejų raidžių kodas pagal ISO 3166-1 standartą; ISO 3166-2:WF – ISO 3166-2 standarto sudėtinė dalis, apibrėžianti Voliso ir Futūnos padalijimą į regionus; .wf – aukščiausio lygio Interneto adresų srities Voliso ir Futūnos šalies kodas.

Medzanka () – upė rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Dešinysis Liveco upės intakas. Upė priklauso Vakarinio Bugo upės baseinui. Upė teka per šiuos kaimus: Vulka Miedzinska, Ožešuvka, Medzna, Želežnikai, Poševka, Varcholai ir Ludvinuvas. Lenkijos upės

Nykstanti rūšis arba rūšis, kuriai gresia išnykimas – organizmų populiacija, kuriai yra pavojus išnykti dėl mažo populiacijos skaičiaus ar dėl kintančių aplinkos sąlygų, plėšrūnų skaičiaus. Paprastai terminas „nykstanti rūšis“ naudojama kalbant apie taksonominę rūšį. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN) yra apskaičiavusi, kad iš visų 2006 m. įregistruotų organizmų 40 % gresia išnykimas. Daug valstybių yra pasiūlę įstatymų, kaip dalį šių rūšių apsaugoti, pavyzdžiui: uždrausti medžioti, apriboti žemės naudojimą ar įkurti rezervatus. Tačiau vos kelios iš daugybės nykstančių rūšių yra taip (ar panašiai) saugomos įstatymo. Gerokai daugiau rūšių išnyksta taip niekad ir neįgiję visuomenės dėmesio. Tarptautinės Raudonosios knygos pateiktos nykstančios rūšys Tarptautinėje raudonojoje knygoje terminas nykstanti rūšis panaudotas daugiau kaip kategorija, kokia reali grėsmė rūšiai išnykti, negu kaip bendras terminas. Pagal IUCN kategorijas ir kriterijus nykstančios rūšys yra grandis tarp rūšių, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti ir pažeidžiamų rūšių. Taip pat rūšis, kuriai rimta grėsmė išnykti gali būti priskaičiuojamos kaip nykstančios ir atitikti visus kriterijus. IUCN kategorijos: Išnykusios: užfiksuota apie paskutinio rūšiai priklausiusio nario mirtį, arba pagrįstai abejojama dėl paskutinio rūšies nario mirties. Pavyzdžiai: sterblinis vilkas, drontas, karvelis keleivis, Monachus tropicalis Išnykusios laisvėje: yra pavykę apsaugoti nelaisvėje gyvenančius rūšies atstovus, tačiau visa populiacija gamtoje išnykusi. Pavyzdžiai: Pietų Kinijos tigras, Mitu mitu Rūšys, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti: artimiausioje ateityje kyla didžiulė grėsmė išnykti. Pavyzdžiai: Heosemys depressa, Javos raganosis, Mergus octosetaceus, gavialas Nykstančios: netolimoje ateityje kyla rimta grėsmė išnykti. Pavyzdžiai: mėlynasis banginis, didžioji panda, irbis, Afrikos hieninis šuo, tigras, albatrosas, raudonasis vilkas Pažeidžiamos: ateityje kyla rimta grėsmė išnykti. Pavyzdžiai: gepardas, gauras, liūtas, ilgalūpis lokys, ernis, lamantinai Apsaugoti: gyvūnams nėra rimtos grėsmės išnykti, tačiau gyvūnai privalo būti įtraukti į aplinkosaugos programas. Pavyzdžiai: dėmėtoji hiena, Kaliforninis šakadantis ryklys, juodasis kaimanas Beveik nykstantys: netolimoje ateityje gali būti priskirti nykstantiems. Pavyzdžiai: mėlynsnapė antis, karčiuotasis vilkas Rūšys, kurioms negresia išnykimas: rūšims nėra grėsmės išnykti. Pavyzdžiai: Pilkoji žiurkė, Callitropsis nootkatensis, keršulis, grenlandinis ruonis. Taip pat skaitykite Biologinė įvairovė Lietuvos raudonoji knyga Šaltiniai Nuorodos Nykstančios rūšys UCB Libraries GovPubs Endangered Species & Wetlands ataskaita Aplinkos apsauga

Šelifas (, ) – miestas šiaurės Alžyre, prie Šelifo upės, 200 km į vakarus nuo sostinės Alžyro; vilajos centras. 154,5 tūkst. gyventojų (2007). Išsidėstęs labai karštame šalies regione. Prekybos ir susisiekimo centras. Išvystyta tekstilės, maisto, odos, chemijos pramonė. Universitetas. Yra seniausios Afrikos bažnyčios, bazilikos liekanos (324 m.). Istorija Romėnų laikais miestas vadinosi Tingitanum. Vėliau arabai jį pervadino al Asnam (arabiškai „skulptūros“). 1843 m. prancūzai čia įkūrė Orleanvilį (). 1954 m. beveik visiškai nuniokotas žemės drebėjimo. 1962 m. pervadintas arabišku Asnamu, 1980 m. miestą vėl ištiko žemės drebėjimas, todėl vėliau miestui suteiktas dabartinis pavadinimas (pagerbiant ilgiausią šalies upę), siekiant išvengti miesto asociacijų su gamtos katastrofomis. Sportas ASO Chlef – futbolo klubas; rungtyniavęs aukščiausioje šalies lygoje ir 2010–2011 m. tapęs čempionu. Namų rungtynes žaidžia Mohamedo Bumezrago stadione (), talpinančiame 15 tūkst. žiūrovų. Išnašos Alžyro miestai

|- style="text-align:center;" ! style="background:pink" | Moksliniai pavadinimai |- style="text-align:center;" valign=top |Būrys ZorapteraSilvestri, 1913 Šeima ZorotypidaeSilvestri, 1913 Gentis ZorotypusSilvestri, 1913 Trūnėsinukai (sin. Zorapteros, Zorotipiniai) () – vabzdžių (Insecta) būrys, kuriam priklauso tik viena šeima Zorotypidae, viena gentis Zorotypus ir 47 rūšys. Pirmą kartą būrys aprašytas tik 1913 metais, Italų biologo Filippo Silvestri. Aprašymas Smulkūs, iki 3 mm ilgio vabzdžiai. Išvaizda ir gyvenimo būdu primenantys termitus. Sparnuoti suaugėliai nusimeta sparnus panašiai, kaip termitai. Antenos visuomet iš 9 narelių, cerkai trumpi, vienanariai. Spalva nuo šviesiai rusvos iki beveik juodos. Patelė netui kiaušdėtės. Sparnuoti individai turi išsivysčiusias akis, besparniai turi tik rudimentines akių liekanas, taip pat besparniai neturi ir pigmentacijos (yra balkšvos spalvos). Šio būrio filogenetiniai ryšiai dar menkai ištirti; pastaruoju metu vis labiau tikima, kad trūnėsinukai artimiausi yra tinkluočiams, o ne termitams. Gyvena kolonijomis, minta pūvančia mediena, grybais. Kartais medžioja ir smulkius nariuotakojus, pavyzdžiui, kolembolas. Paplitimas Paplitę Senojo ir Naujojo pasaulio tropikuose. Tik 4 rūšys rastos į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos: 2 JAV ir 2 Tibete. Rūšys Trūnėsinukų grupė mažai ištyrinėta, todel rūšių sąrašas nuolat pasipildo naujom rūšim. Dalis rūšių aprašyta remiantis vien fosilijomis. Klasifikacija taip pat dar nėra nusistovėjusi. Afrikinis trūnėsinukas (Zorotypus guineensis) (Silvestri, 1913) Amazoninis trūnėsinukas (Zorotypus caxiuana) (Rafael, Godoi and Engel, 2008) Amerikinis trūnėsinukas (Zorotypus hubbardi) (Caudell, 1918) Brazilinis trūnėsinukas (Zorotypus brasiliensis) (Silvestri, 1947 ) Ceiloninis trūnėsinukas (Zorotypus ceylonicus) (Silvestri, 1913) Filipininis trūnėsinukas (Zorotypus philippinensis) (Gurney, 1938) Galapaginis trūnėsinukas (Zorotypus leleupi) (Weidner, 1976) Gvatemalinis trūnėsinukas (Zorotypus cramptoni) (Gurney, 1938) Havajinis trūnėsinukas (Zorotypus swezeyi) (Caudell, 1922) Indonezinis trūnėsinukas (Zorotypus javanicus) (Silvestri, 1913) Karibinis trūnėsinukas (Zorotypus barberi) (Gurney, 1938) Konginis trūnėsinukas (Zorotypus congensis) (Ryn-Tournel, 1971) Madagaskarinis trūnėsinukas (Zorotypus delamarei) (Paulian, 1949) Meksikinis trūnėsinukas (Zorotypus mexicanus) (Bolivar y Pieltain, 1940) Panaminis trūnėsinukas (Zorotypus gurneyi) (Choe, 1989) Peruvinis trūnėsinukas (Zorotypus huxleyi) (Bolivar y Pieltain & Coronado, 1963) Polinezinis trūnėsinukas (Zorotypus buxtoni) (Karny, 1932) Sumatrinis trūnėsinukas (Zorotypus caudelli) (Karny, 1927) Taivaninis trūnėsinukas (Zorotypus newi) (Chao & Chen, 2000) Tibetinis trūnėsinukas (Zorotypus medoensis) (Huang, 1978) Zorotypus juninensis (Engel, 2000) Zorotypus hamiltoni (New, 1978) Zorotypus lawrencei (New, 1978) Zorotypus longicercatus (Caudell, 1927) Zorotypus manni (Caudell, 1923) Zorotypus neotropicus (Silvestri, 1916) Zorotypus shannoni (Gurney, 1938) Zorotypus silvestrii (Karny, 1927) Zorotypus sinensis (Huang, 1974) Zorotypus snyderi (Caudell, 1920) Zorotypus vinsoni (Paulian, 1951) Zorotypus weidneri (New, 1978) Zorotypus zimmermani (Gurney, 1939) Šaltiniai Vabzdžiai

Reologija – mokslas, tiriantis medžiagų deformaciją ir takumą. Ji tyrinėja ne tik skysčius, bet ir pusminkščius, bei kietus kūnus su sąlygomis, kuriomis jie teka, o ne deformuoja tamprumus. Tai priklauso nuo medžiagos, kuri turi sudėtingą struktūrą, įskaitant purvą, nuosėdas, polimerus, maistą, skystus kūnus, ir kitas biologines medžiagas. Šios medžiagos srautas negali būti išskirtas vienos klampumo vertės (pastovioje temperatūroje) – vietoj to, klampumas keičiasi dėl kitų aplinkybių, pavyzdžiui, kečupas gali sumažinti savo klampumą drebėdamas, bet vanduo negali. Reologijos kilmė Izaokas Niutonas davė pradžią klampumo sąvokai, kintamųjų klampumo tyrimas taip pat vadinamas Ne-Niutono skysčių mechanika. Terminas reologija buvo įvestas 1920 metais Eugene C. Bingham (Eugene_C._Bingham)profesoriaus Lafayette, kuriam pasiūlymą pateikė kolega Markus Reiner (Markus_Reiner). Deformacijos sistema Praktiškai reologija iš esmės susijusi su pratęsimo „klasikiniu“ disciplinos elastingumu ir (Niutono) skysčio mechanika medžiagoms, kurių mechaninis elgesys negali būti aprašytas su klasikinėmis teorijomis. Tai taip pat susiję su prognozės steigimo mechaninių elgesiu (pagal klasikinę mechaninę skalę), priklausomai nuo mikro arba nano medžiagos strukturos, pavyzdžiui, molekulinio dydžio ir polimerų struktūros tirpimo arba dalelių pasiskirstymas kietoje medžiagoje. Kai medžiagos srautas priklauso slėgiui, kuris yra už ploto jėgos. Įvairių rūšių slėgiai ir medžiagos, galinčios greitai reaguoti įvairiais būdais, teorinėje reologijoje yra susiję su jėgomis ir slėgiais. Šioje lentelėje pateikiamos įvairios grįžtamosios ir negrįžtamosios deformacijos sistemos, tiesiniai ir netiesiniai reiškiniai. Reologija tarsi sujungia nesusijusius plastiškumo ir Ne-Niutono skysčių laukus, pripažindama, kad abu šitie medžiagų tipai negali nutraukti ryšius statiškoje pusiausvyroje. Šia prasme, plastmasinis kietasis kūnas yra skystis. Granuliuota reologija remiasi granuliuotos medžiagos klasikiniu mechaniniu aprašymu. Viena reologijos užduočių yra empyriškai nustatyti santykį tarp deformacijos ir slėgio, atitinkamai jų dariniams, tinkamais matavimais. Šių eksperimentų metodai yra žinomi kaip reometrija ir yra susiję su tiksliai nustatytu apibrėžimu – reologinių medžiagų funkcija. Tokie santykiai yra tada, kai matematinis apdorojimas pasiduoda metodų nustatymui klasikinėje mechanikoje. Bazinis modelis Trys pagrindiniai reologijos modeliai apibūdinantys medžiagų savybes: elastinga (Huko modelis) klampi (Niutono modelis) plastikinė (Saint Venalas modelis) Elastingumo modelis Alternatyvus pavadinimas: Huko modelis Standus kūnas, kuris yra proporcingas nuokrypio santykiniui mechaniniui įtempiui veikiančiam kūną. Bazinis modelis tik viena erdvės kryptimi tik ta pačia kryptimi sukelia deformaciją Tamprumo modulio(Jungo modulio) savybės : įtampiai ir santykinės vertės deformacijos yra susijusios: . Paveiksle matome, kad ši funkcija yra tiesinė, kurios posvyrio kampas priklauso nuo tamprumo modulio. Klampumo modelis Alternatyvūs pavadinimas: Niutono modelis Klampus kūnas, turintis fiksuotą įtampos τ konstanta, greičio srauto reiškinys pagal Niutono dėsnio reikšmes: η yra dinaminės klampos koeficientas, santykinė deformacija dėl išvestinių vadinamas hidrodinaminiu gradientu: Pagal analogiją, skysčiai, kurie skiriasi nuo įprastų, vadinamas Ne-Niutono skysčiais. Plastikinis modelis Alternatyvus pavadinimas: de Saint Venalas modelis Deformacija sukurta tik sąlygą, todėl dėl įtampos priežasties ir poveikio yra deformacija. Kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, trinties reiškinys. Taip pat iš plastiko lūžio – Mohr teorijos reiškinys. Be to, plastiškumas – žemės drebėjimo reiškinys, nes nėra laiko funkciją, todėl neįmanoma nuspėti. Alternatyvūs simbolių eskizai: juda du trinties kūnai Plastikiniai elementai standartinėje diagramos taip pat apima du etapus, kuriems nėra būdinga plastiškumas. Nuo nulio iki didžiausios įtampos padidėjimo, Plastikas teka išlaikydamas įtampa, kurią turėtų vėl sumažėti iki τ0. Šis faktas grindžiamas reologijos aksioma. Trečia, kaip 1. ir 2. yra faktiškai elastinės savybės. Taigi modelis bus rodomas tik plastiškas, jei tamprumo modulis E1 ir E2 yra begalybė. Nedimensiniai skaičiai reologijoje Deboro skaičiai Kai reologinis medžiagos elgesys pateikiamas nuo stangrumo iki klampumo, kaip laiko mąsto padidėjimas, galima nustatyti atitinkamą laiko tarpą, kaip medžiagos atsipalaidavimo laiką. Atitinkamai, medžiagos poilsio laiko ir medžiagos deformacijos laiko skalės santykis vadinamas Debora numeriu. Maži Debora numeriai atitinka situacijas, kai medžiaga turi laiko atsipalaiduoti (ir yra klampumo išraiška), o aukštos Debora numeriai atitinka situacijas, kai medžiaga elgiasi gana tampriai. Pastaba, kad Debora skaičiai yra tiesiogiai susiję su medžiagomis, kurių srautas yra ilgo laiko skalės (pvz., Maksvelo skysčio), o ne atvirkščių rūšių medžiagomis (kaip Voigt arba Kelvinas modelis), kurie yra klampūs trumpo laiko skalėje, tačiau tvirtas dėl ilgo laiko. Reinoldso skaičiai Skysčių mechanikoje, Reinoldso skaičius yra inercinės jėgos santykio matas (prieš ρ) tamprumo jėgai (μ/L) ir todėl kiekybiškai įvertinus santykinę svarbą šių dviejų rūšių poveikiui atsižvelgiant į srautų sąlygas. Pagal žemą Reinoldso skaičių klampumo poveikio dominavimą ir srautas yra laminarinis, kadangi aukšti Reinoldso inercijos skaičiai dominuoja ir srautas gali būti audringas. Tačiau, kadangi reologija yra susijusi su skysčiais, kurie neturi fiksuoto klampumo, bet tas, kuris gali skirtis priklausomai nuo srauto ir laiko, skaičiavimas Reinoldso skaičiumi gali būti sudėtingas. Tai yra vienas iš svarbiausių nedimensinių numerių skysčio dinamikoje ir yra naudojamas, paprastai kartu su kitomais nedimensiniais numeriais, suteiktiant galimybę nustatyti dinaminį kriterijų panašumą. Kai du geometriškai panašūs srauto modeliai, o galbūt skirtingi skysčiai, su galimybe skirtingų srautų greičiu, turi tas pačias vertybes ir atitinkamus nedimensinius numerius, kurie dinamiškai panašūs. Paprastai tai pateikiama taip: kai: vs – tai skysčio [greitis], [m s-1] L – charakteristikos ilgis, [m] μ – (absoliutus) skysčio [dinamika|dinaminis] [klampumas], , [N s m-2] arba [Pa s] ν – kinematinis skysčio [klampumas]: ν = μ / ρ, [m² s-1] ρ – [skystis|skysčio] tankis,, [kg m-3]. Programos Reologija taikoma programų inžinerijoje, geofizikoje, fiziologijoje ir farmacijoje. Inžinerijoje, tai paveikia gamybą ir polimerinių medžiagų naudojimą, bet plastiškumo teorija buvo panašiai svarbi metalinių formavimo procesų projektui. Pramonės požiūriu svarbios medžiagos tokios kaip betonas, dažai ir šokoladas turi sudėtingas srauto savybes. Geofizika apima lavos srautą, matuoja standų Žemės srauto medžiagos per ilgą laiko tarpą: tos, kurios rodo klampumo veiksmus. Fiziologijoje, daugelis kūno skysčių turi sudėtingas kompozicijas ir srauto charakteristiką. Visų pirma, yra specialus kraujotakos tyrimas, vadinamas hemoreologija. Bioreologijos terminas vartojamas platesne srauto savybių biologiniuose skysčiuose sfera. Maisto reologija yra svarbi gaminant ir perdirbant maisto produktus. Reologistas Reologistas yra tarpdisciplininis mokslininkas, kuris tiria sudėtingas skysčių ar minkštųjų, kietųjų kūnų deformacijos srautus. Tai nėra pirmojo laipsnio objektas, ir nėra bendros kvalifikacijos. Jis ar ji paprastai turi pagrindinę kvalifikaciją, viename iš kelių sričių: matematikos, fizikos mokslų, inžinerinių, medicinos, ar tam tikrų technologijų, ypač medžiagos arba maisto. Reologija gali būti dėstoma bakalauro kurso metu, tačiau profesionalas išplės šias žinias per magistrantūros studijas arba lankydamas kitokius kursus ir prisijungdamas prie vienos iš profesinių asociacijų. Reometras Reometrai yra priemonės, naudojamos apibūdinti reologinių savybių medžiagas, paprastai skysčio ir lydymosi. Šie prietaisai nustato specialias slėgio sritis arba deformaciją į skystį ir kontroliuoja kylančią deformaciją ar slėgį. Prietaisas gali veikti pastovaus arba kintančio srauto režimais, susiaurintose ir praplėstose ribose. Papildoma informcija Huko modelis Niutono modelis Saint Venalas modelis Klasikinė mechanika(Klasikinė mechanika) Deformacija(Deformacija) Reometras Nuorodos Izaokas Niutonas(Izaokas Niutonas) Eugene C. Bingham (Eugene_C._Bingham) Markus Reiner (Markus_Reiner) Literatūra Staipsnis Rheology Rheology Staipsnis Reologia Staipsnis Reológia Staipsnis Reologie Informacija internete Polymer Rheology Fizika

Danutė Šepetytė-Aleliūnienė (g. 1949 m. vasario 11 d. Kazliškiuose, Ukmergės apskritis) – Lietuvos žurnalistė, redaktorė. Biografija 1972 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo žurnalistės specialybę. 1972–1974 m. dirbo Varėnos rajono laikraščio „Raudonoji vėliava“ redakcijoje laiškų skyriaus vedėja. Nuo 1975 m. žurnalo „Jaunimo gretos“ jaunesnioji redaktore, vėliau skyriaus redaktorė, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, 1991–1992 m. žurnalo Jaunimo gretos vyriausioji redaktorė. 1993–1994 m. – žurnalo „Veidas“ skyriaus redaktorė. Nuo 1994 m. laikraščio „Respublika“ reporterė. Daugiausia rašė moralės ir kultūros temomis. Šaltiniai Lietuvos redaktoriai Lietuvos žurnalistai

Kuršiškiai – kaimas Molėtų rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Videniškių, 1 km į šiaurę nuo kelio . Etimologija Kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės Kušas, Kuršis ar Kuršys. Istorija 1919 m. minimas juodraštinėje Balninkų bažnyčios priešvedybinės apklausos knygoje. Gyventojai Šaltiniai Molėtų rajono savivaldybės gyvenvietės

„Salam Zgharta“ () – Libano futbolo klubas iš Zgartos. Istorija Klubas įkurtas 1971 m. Pasiekimai Sezonai |} Garsesni žaidėjai Mostafa Matar, vartininkas. Šaltiniai Nuorodos [ Oficiali klubo svetainė] SOCCERWAY SOFASCORE FLASHSCORE Transfermarkt Globalsportsarchive RSSSF duomenų bazė (sezonai ir čempionai) salam

David Bowie (tikrasis vardas, pavardė – David Robert Jones, 1947 m. sausio 8 d. Londono Brikstono rajone – 2016 m. sausio 10 d.) – anglų dainininkas (neoperinis baritonas), muzikantas, aktorius, menininkas, įrašų prodiuseris ir aranžuotojas. Vienas iš žymiausių keturių dešimtmečių populiariosios muzikos atlikėjų. Bowie’s plačiai vertinamas ir kaip novatorius, ypač dėl veiklos 8–ajame dešimtmetyje, žinomas dėl savito balso ir intelektualinio savo veiklos suvokimo. D. Bowie’s iš pradžių patraukė publikos dėmesį 1969 metų liepą, kai jo daina „Space Oddity“ pasiekė Jungtinės Karalystės singlų penketuką. Po trejus metus trukusių eksperimentų, 1972 metais, vyraujant glam rokui, Davidas Bowie’s grįžo susikūręs spalvingą dvilytį sceninį personažą Ziggy'į Stardustą su singlu „Starman“ priešakyje ir albumu „The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders from Mars“. Anot biografo Davido Buckley’o, tuo metu Bowie’o įtaka buvo ta, kad jis „ginčijo pagrindines „tų dienų“ roko muzikos taisykles“ ir „sukūrė bene didžiausią populiariosios kultūros kultą“. Bowie’o karjera pažymėta nuolatinėmis naujovių paieškomis. 1975 metais D. Bowie’s išpopuliarėjo Amerikoje su singlu „Fame“, sukurtu kartu su Johnu Lennonu, ir albumu „Young Americans“, kurį atlikėjas pavadino „plastikine soul muzika" („plastic soul"). Vėliau išleido minimalistinį albumą „Low“ (1977) – tai buvo pirmasis iš trijų bendrų darbų su Brian Eno per ateinančius dvejus metus. Visi trys, „Berlin Trilogy“ vadinami albumai („Low“, „Heroes“, „Lodger“) Jungtinėje Karalystėje pasiekė pirmąjį penketuką ir sulaukė kritikų pagyrimų. Po permainingos komercinio sėkmės, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Bowie’s pakilo į pirmąją Anglijos lentelių vietą su 1980 metų singlu „Ashes to Ashes“ ir albumu „Scary Monsters (and Super Creeps)“. 1981 metais su grupe Queen sukūrė singlą „Under Pressure“, vėliau, 1983 metais, pasiekė naują pardavimo viršūnę su albumu „Let’s Dance“ ir jo hitais „Let’s Dance“, „China Girl“ ir „Modern Love“. Tarp 1990 ir 2000 metų Bowie’s tęsė eksperimentus su muzikos stiliais, įskaitant blue-eyed soul, industrial, adult contemporary, drum and bass stilius. Paskutinis Davido Bowie’o įrašytas albumas – tai „Blackstar“ (2016). Apie Bowie'į biografas D. Buckley’s yra pasakęs: „Jo įtaka populiariajai kultūrai buvo unikali – jis pakeitė ir prasiskverbė į daugiau gyvenimų, nei kuri kita lygintina figūra“. 2002 metais BBC surengtoje apklausoje „100 žymiausių britų“ Davidas Bowie’s užėmė 29-ąją vietą. Yra žinoma, jog per ilgametę savo karjerą dainininkas pardavė apie 140 milijonų albumų. Jungtinėje Karalystėje jis buvo 9 kartus apdovanotas platininiais, 11 kartų auksiniais ir 8 sidabriniais albumų sertifikatais, JAV – 5 platininiais ir 7 auksiniais albumų sertifikatais. 2004 metais JAV žurnalas „Rolling Stone“ Bowie’ui skyrė 39-ą iš „100 visų laikų geriausių artistų“ ir 23-ą iš „Visų laikų geriausių dainininkų“ vietas. Taip pat Bowie’iui „VH1“ televizija tarp „100 geriausių visų laikų artistų“, skyrė 12-ą, o tarp „100 Rock 'n' Roll atlikėjų“ – 7-ą vietą. Bowie’s, žinomas kaip dainininkas, muzikantas, dainų autorius, aktorius, muzikos prodiuseris, dėl savo unikalaus sugebėjimo nuspėti ar net nustatyti muzikos raidos kryptis dažnai vadinamas „roko chameleonu“. Vaikystė ir muzikinės veiklos pradžia 1947–1962 Davidas Bowie's gimė Brikstono rajone Londone 1947 metų sausio 8 dieną. Motina – Margaret Mary „Peggy“ (mergautinė pavardė Burns) buvo airių kilmės, dirbo kino teatre bilietų kontroliere, o tėvas, Haywoodas Stentonas „Johnas“ Jonesas, buvo „Barnado’s“ labdaros organizacijos tarnautojas. Šeima gyveno Stansfield Roude Nr. 40, netoli Brikstono ir Stokvelo rajonų pietų Londone. Buvo sakoma, jog penktajame dešimtmetyje Londonas buvo pati blogiausia vieta gyventi, o tuo labiau vaikui augti. Iki šešerių metų Bowie’s lankė Stokvelo vaikų darželį. Ten jis pasižymėjo kaip kryptingai mąstantis ir triukšmingas vaikas. 1953 m. šeima persikėlė į pietryčių Londono priemiestį Bromlį, kur Bowie’s ėmė lankyti „Burnt Ash“ mokyklą. Jo balsas buvo laikomas tinkamu mokyklos chorui. Kai Davidui buvo devyneri, jis pradėjo šokti naujai atidarytoje judesio ir muzikos klasėje. Mokytojai atkreipė dėmesį, kad jo šokis nepaprastai išraiškingas, interpretacijos – labai artistiškos, o pusiausvyra kaip vaikui – nuostabi. Tais pačiais metais Bowie’s susidomėjo muzika, kai jo tėvas namo parnešė vinilinių plokštelių kolekciją, o joje buvo Frankie’o Lymono, „The Platters„, „Fats Domino“, Elvio Presley'o ir Little’o Richardo įrašų. Išgirdęs dainą „Tutti Frutti“, Bowie pasakė: „Aš girdėjau Dievą“. Tų pačių metų pabaigoje jis ėmė mokytis groti ukulele, styginiu bosu (angliškai „tea chest bass") bei pianinu. Vėliau Bowie’s įstojo į „Bromley Technic“ mokyklą. Kaip rašo biografas Christopheris Sandfordas, tai buvo neįprasta techninė mokykla. Bowie’s studijavo dailę, muziką ir dizainą, įskaitant maketavimą bei planavimą. Terry’s Burnsas, Davido pusbrolis, supažindino jį su moderniuoju džiazu, o žavėjimasis tokiais atlikėjais kaip Charles Mingus ir John Coltraine 1961 metais paskatino Bowie’o motiną nupirkti plastikinį alto saksofoną. Netrukus berniukas pradėjo lankyti vietinio muzikanto pamokas. 1962 metais Davidas Bowie’s patyrė rimtą traumą: jo draugas George’as Underwoodas, mūvėdamas žiedą, muštynėse dėl mergaitės trenkė Davidui į kairiąją akį. Gydytojai baiminosi, kad berniukas gali prarasti šia akimi regėjimą, todėl jis buvo priverstas keturis mėnesius dėl operacijų ir gydymo nelankyti mokyklos. Visiškai pagydyti nepavyko, kaire akimi Davidas neskyrė atstumo, o vyzdys liko nuolatos išsiplėtęs (dėl to atrodė, jog Davidas Bowie’s turi skirtingos spalvos akis, nors iš tiesų abi mėlynos). Nepaisant muštynių, Underwoodas ir Bowie’s liko geri draugai, Underwoodas sukūrė iliustracijas pirmiesiems Bowie’o albumams. Karjera 1962–1968: nuo Konrads iki Riot Squad grupės 1962 metais Davidas Bowie’s nuo plastikinio saksofono perėjo prie tikro instrumento. Tuo metu, būdamas 15 metų, subūrė pirmąją savo grupę – „Konrads“. Vietinio jaunimo susibūrimuose ir vestuvėse grojo rokenrolą. Pačios grupės sudėtis keitėsi nuo keturių iki aštuonių narių, Underwoodas buvo vienas iš jų. Kai Bowie’s paliko techninę mokyklą, kitais metais jis tėvams pasisakė apie savo ketinimą tapti popžvaigžde, o motina skubiai pasiūlė elektriko padėjėjo darbą. Suerzintas ribotais grupės narių siekiais, Bowie’s paliko „Konrads" ir prisijungė prie kitos grupės – „King Bees". Tuomet jis paprašė, kad naujas sėkmingas, skalbimo mašinas parduodantis verslininkas Johnas Bloomas jį paremtų. D. Bowie’s jam rašė: „Padarykite mums tai, ką Brianas Epsteinas padarė „The Beatles“, – ir pelnykite dar vieną milijoną“. Bloomas į pasiūlymą neatsakė, tad D. Bowie’s kreipėsi į muzikos leidėjo Dicko Jameso partnerį Leslie'į Conną ir pasirašė pirmąją asmeninę sutartį. Connas pradėjo greitai skatinti Bowie'į. Dainininko pirmasis singlas „Liza Jane“, skirtas Davie’ui Jones’ui ir „King Bees“, nesulaukė komercinio sėkmės. Nepatenkintas „King Bees“ ir jų dainuojamu Howlin' Wolfo bei Willie’o Dixono bliuzu, Bowie’s mažiau nei po mėnesio paliko grupę ir prisijungė prie „Manish Boys", kito bliuzo kolektyvo, kuris jungė folk ir soul stiliaus muziką. „Svajojau būti jų Micku Jaggeriu“, vėliau prisiminė Davidas Bowie’s. „I Pity the Fool“ buvo ne ką sėkmingesnė daina už „Liza Jane“, ir netrukus Bowie’s prisijungė prie „Lower Third“, bliuzo trejetuko, kuriam padarė didelę įtaką grupė „The Who", Daina „You’ve Got a Habit of Leaving“ taip pat nesulaukė sėkmės, tad Connas nutraukė sutartį. Bowie’s sakė, jog paliks populiarųjį muzikos pasaulį ir ims studijuoti pantomimos meną „Sadler’s Wells“ teatre, bet vis dėlto pasiliko „Lower Third“ grupėje. Naujas Davido vadybininkas, Ralphas Holtonas, paskatino jį pereiti nuo instrumentinio prie solo atlikimo. Greitai Bowie’s išėjo į kitą grupę, „The Buzz“. Tai lėmė penktasis nesėkmingas dainininko singlas „Do Anything You Say“. Priklausydamas „The Buzz", Bowie’s prisijungė prie „Riot Squad“; jų įrašai, kuriuose buvo Bowie’o ir „The Velvet Underground" medžiaga, liko neišleisti. Vėliau Kenas Pittas tapo dainininko vadybininku. Nepatenkintas sceniniu vardu, nes jis toks pat, kaip ir populiarėjančios „The Monkees" grupės lyderio Davy'o (arba Davie) Joneso (du atlikėjai tokiais pačiais vardais kėlė šiokią tokią painiavą), septintojo dešimtmečio viduryje (1966 metais) Davidas ėmė vadintis XIX amžiaus amerikiečių kolonisto Jimio Bowie'o pavarde, kuria buvo vadinamas ir šio žmogaus sukurtas Bowie peilis. 1967 metų balandžio mėnesį pasirodė Davido daina, joje buvo pritaikytas pagreitintas, „burundukų“ stiliaus (kaip filme „Alvinas ir burundukai“) vokalas, tačiau į topų lenteles ši daina nepateko. Praėjus šešioms savaitėms, jo debiutinis albumas „David Bowie“, jungiantis popmuziką ir psichodelinį roką, sulaukė tokio paties likimo. Tai buvo paskutinis jo išleistas albumas per ateinančius dvejus metus. Bowie’o žavėjimasis keistybėmis bei ekscentriškumu buvo paskatintas tuomet, kai jis sutiko šokėją Lindsay'ę Kemp: „Jis gyveno savo emocijomis, jo įtaka man buvo nuostabi. Dienų dienas jo gyvenimas buvo teatrališkiausias dalykas, kokį man kada teko matyti. Tai buvo viskas. Aš prisijungiau prie cirko“. Taip pat L. Kemp prisimindama sakė: „Aš nemokiau jo būti artistu pantomimu, bet mokiau jį būti savimi išoriškai … leidau jam išlaisvinti angelą ir demoną, kurie slypi jo viduje“. Studijuodamas dramos menus pagal Kemp, nuo avangardo teatro ir pantomimos iki Commedia dell‘arte, Bowie’s pasinėrė į savo asmenybės kūrybą, kad galėtų prisistatyti pasauliui.1967 metais Bowie’s Paului Nicholasui sukūrė dainą „Over the Wall We Go“, ir ji tapo pastarojo singlu; kita Bowie’o kompozicija, „Silly Boy Blue“, tais pačiais metais buvo išleista Billy’o Furry'o. Po Kemp, Bowie’s susipažino ir ėmė susitikinėti su Hermione Farthingale. Netrukus kartu persikėlė į butą Londone. Ji grojo akustine gitara, todėl sumanė suformuoti grupę su Davidu Bowie’u ir boso gitaristu Johnu Hutchinsonu; nuo 1968 metų rugsėjo iki 1969-ųjų pradžios, kai Bowie’s ir Farthingale išsiskyrė, šis trejetukas dar surengė keletą nedidelių koncertų, derindami folk ir beat muziką, poeziją ir pantomimą. 1969–1973: nuo psichodelinio folkroko iki glamroko Nuo „Space Oddity“ iki „Hunky Dory“ Dėl komercinės nesėkmės Bowie’s buvo priverstas pabandyti užsidirbti pragyvenimui kitais būdais. Bandė dirbti „Lyons Maid“ ledų prekybinėje kompanijoje, tačiau išėjo ir pradėjo dirbti kitoje bendrovėje - „Kit Kat“. Buvo sukurtas 30 minučių trukmės filmas, kuriame buvo įrašyta keletas dainų iš Bowie’o repertuaro. Tai skatino dainininką siekti karjeros. Nors filmas buvo įrašytas 1969 metais, jį išleido tik 1984 m. Filmuojant, 1969 metų sausį, Bowie’s netikėtai nustebino filmo prodiuserius jiems pranešdamas: „Tam filmui, kurį kuriate, turiu naują dainą“. Toji daina buvo jo komercinės sėkmės proveržis. Daina vadinosi „Space Oddity“ (liet. k. „Kosmoso keistumas“), ją išleido 1969 metų liepos 11-ąją, likus penkioms dienoms iki „Apollo 11“ nusileidimo Mėnulyje. Daina pateko į Jungtinės Karalystės geriausiųjų penketuką. Netrukus, baigus filmą, Bowie’s išsiskyrė su Hermione Farthingale. Neapsiribodamas rokenrolu ir bliuzu, o tai buvo pradėjęs kartu su Hermione Farthingale, Bowie’s prisidėjo prie Mary'ės Finnigan, Christinos Ostrom ir Barrie'ės Jackson gretų ir sekmadienio vakarais ėmė koncertuoti „Three Tuns“ bare, Beckenham High gatvėje. Tai greitai peraugo į Bekenhamp „menų laboratoriją“ ir tapo beprotiškai populiaru. Menų laboratorija rengė nemokamus festivalius vietiniame parke, vėliau tai buvo įamžinta Bowie’o dainoje „Memory of a Free Festival“ (liet. k. „Nemokamo festivalio prisiminimai"). Antrasis Bowie’o albumas „Space Oddity“ buvo išleistas tų pačių metų lapkritį, o Jungtinėje Karalystėje išleistas pavadinimu „David Bowie“. Šio albumo pirmtakas sukėlė painiavą, nes atsirado antrasis albumas tokiu pat pavadinimu, todėl JAV jis buvo pavadintas „Man of Words/Man of Music“. Dėl filosofinių pohipinių laikų žodžių apie taiką, meilę ir moralę, dėl akustinio folkroko, retkarčiais sustiprinto sunkesnio roko elementais, tuo metu, kai buvo išleistas, šis albumas komercinės sėkmės nesulaukė. 1969 metų balandį Bowie’s sutiko Angelą Barnett. Greičiau nei po metų jie susituokė. Jos įtaka Davidui buvo tiesioginė, o įtraukimas į savo karjerą – daug žadantis, o Bowie’o vadybininkas Pittas nebeturėjo tiek įtakos dainininkui. Įsitvirtinęs su daina „Space Oddity“, Bowie’s ėmė siekti daugiau ir ėmė varžytis su Marcu Bolanu, kuris tuo metu grojo įrašinėjant vieną Davido dainą. Grupė buvo surinkta tinkamai: Johnas Cambridge’as, būgnininkas, kurį Bowie’s sutiko „menų laboratorijoje“, boso gitaristas Tony’s Visconti's ir gitaristas Mickas Ronsonas. Po nepasisekusio Davido Bowie’o grupės „The Hype“ koncerto Londone grupė nutarė, kad Davidas Bowie’s ir vėl turėtų būti pristatomas ne kaip grupė, o kaip solistas. Jų pirmasis studijos darbas buvo „sudarkytas“, nes Bowie’s ir Cambridge’as nesutarė, kokiu stiliumi reikia atlikti būgnų partiją; Įsiutęs Bowie’s apkaltino būgnininką: „Tu suknisai mano albumą!“ Cambridge’as iš karto paliko grupę ir buvo pakeistas Micku Woodmansey'u. Netrukus Bowie 's atleido savo vadybininką, priverstas sumokėjo jam kompensaciją, ir pakeitė jį Tony’u Defries’u. Darbas studijoje tęsėsi, o jo rezultatas buvo trečiasis Bowie’o albumas – „The Man Who Sold the World“, išleistas 1970 m. Naujoji grupė Bowie’o dainoms suteikė sunkiojo roko skambesio, tai buvo šioks toks nuokrypis nuo folkroko, jo karjeroje atsiradusio kartu su „Space Oddity“. Tam, kad albumą pareklamuotų Jungtinėse Amerikos Valstijose, įrašų kompanija „Mercury Records“ finansavo po visas JAV valstijas turą, kurio metu, 1971 metų sausį ir vasarį, D. Bowie’s davė interviu įvairioms radijo stotims ir žiniasklaidai. Naudodamasis savo dvilyte išvaizda, dviem mėnesiais vėliau Anglijoje išleisto oficialaus albumo viršelyje dainininkas save pavaizdavo vilkintį suknele. Drabužį vilkėjo ir interviu metu – tam, kad išgirstų kritikų nuomonę, taip pat ir Johno Mendelsohno iš „Rolling Stones“, kuris apibūdino jį kaip „žavingą, beveik primenantį Lauren Bacall“. Bowie’s siekė sužinoti ir nuomonę gatvės praeivių, kurie vertino jį prieštaringai, taip pat ir juokėsi, o vienas praeivis D. Bowie’ui šūktelėjo „Pabučiuok man į subinę“. Turo metu D. Bowie’s susipažino su dviem išskirtiniais amerikiečių atlikėjais, kurie jį įkvėpė sukurti Ziggy’o Stardusto personažą. Tai buvo Iggy’is Popas ir Lou Reedas. Bowie’o draugė prisiminė jo „dainos keverzones kokteilio servetėlėje apie pamišusią roko žvaigždę, Iggy’o ar Ziggy’o vardu“, taigi grįžęs į Angliją Davidas paskelbė savo ketinimus sukurti personažą, kuris atrodytų lyg atskridęs iš Marso. Įrašant albumą „Hunky Dory“ (1971 m.) Bowie’io prodiuserį ir boso gitaristą Tony'į Viscontį pakeitė Kenas Scottas ir Trevoras Bolderas. Albume buvo nauja daina, kurią Bowie’s parašė savo sūnui Duncanui Zowie’ui Haywoodui Jonesui, gimusiam gegužės 30 dieną. Ziggy Stardust Vilkėdamas stulbinantį kostiumą, raudonai dažytais plaukais, „Toby Jug“ bare netoli Londono 1972 metų vasario 10 dieną Bowie’s pradėjo sceninį Ziggy’o Stardusto (angliškai stardust – 'žvaigždžių dulkės') pasirodymą kartu su „Spiders From Mars“ (liet. k. „Vorai iš Marso") – Ronsonu, Bolderiu ir Woodmansey’u. Renginys sulaukė didelės sėkmės, pakėlusios Bowie'į į populiarumo viršūnes. Tai įvyko po šešis mėnesius Jungtinėje Karalystėje trukusio turo. Anot biografo Davidas Buckley’s: „Tai unikalu – jo įtaka truko ilgiau ir tikriausiai buvo daug kūrybingesnė, nei kieno nors kito pop srityje“. Sunkiojo roko elementų turintis albumas „The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders from Mars“ (1972) buvo išleistas birželį. Singlas „Starman“ buvo išleistas balandį, likus mėnesiui iki albumo pasirodymo, ir įtvirtino plykstelėjusį Bowie’o populiarumą Anglijoje. Tuo pačiu metu į jokį albumą neįtrauktos dainos „John, I’m Only Dancing“ ir „All the Young Dudes“ (pastaroji sukurta grupei „Mott the Hoople“) tapo Jungtinės Karalystės hitais. Vėliau D. Bowie’s, kaip sceninis personažas Ziggy’s Stardustas, turą tęsė JAV. D. Bowie’s, kaip pritariamasis vokalas ir bendraprodiuseris su Micku Ronsonu, prisidėjo prie 1972 metų „Lou Reed" albumo „Tranformer“ . 1973 metų Davido albumas „Aladdin Sane“ pasiekė Anglijos lentelių viršūnes, tai buvo pirmasis dainininko albumas, užėmęs pirmąją vietą. Pats dainininkas albumą apibūdina kaip „Ziggy’io kelionė į Ameriką“, albume skambėjo dainos, kurias D, Bowie’s parašė keliaudamas po JAV kaip Ziggy’s Stardustas. Šį turą dainininkas tęsė Japonijoje. „Aladdin Sane“ davė du singlus - „The Jean Genie“ ir „Drive-In Saturday“, kurie pateko į Jungtinės Karalystės lentelės penketuką. D. Bowie’o meilė vaidybai jam leido visiškai įsijausti į susikurtus veikėjus. „Nulipęs nuo scenos, aš esu robotas. Ant scenos gaunu emocijų. Tikriausiai todėl persirengiu Ziggy’u, nors esu Davidas.“ Vėliau atsirado kai kurių asmeninių sunkumų: ilgą laiką vis įkūnijant tą patį personažą, pasidarė neįmanoma atskirti tikrojo Davido Bowie’o nuo Ziggy’o Stardusto, o vėliau – nuo Liesojo baltojo kunigaikščio (the Thin White Duke). Bowie’s sakė: „Maniau, jog tai nepaliks manęs ramybėje amžiams. Visa mano asmenybė buvo paveikta. Tai pasidarė pavojinga. Aš iš tiesų turėjau abejonių dėl savo sveiko proto.“ Vėlesni Ziggy’o pasirodymai, kuriuose skambėjo dainos iš dviejų paskutinių albumų, buvo ypač teatrališki, pilni šokiruojančių momentų scenoje, pavyzdžiui, D. Bowie’s išsirengdavo ir likdavo tik su sumo imtynininkų apdaru – strėnjuoste, arba imituodavo oralinį seksą su Ronsono gitara. Dainininkas toliau keliavo ir dalyvavo spaudos konferencijose kaip Ziggy’s, kol dramatiškai ir staigiai „atsistatydino“ scenoje, Hamersmito Odeone 1973 metų liepos 3 dieną. Vaizdo įrašai iš paskutinio pasirodymo buvo išleisti 1983 metais filme „Ziggy Stardust and the Spiders from Mars“ (liet. k. „Ziggy’s Stardustas ir Marso vorai"). 1974–1976: Soul, fank ir Liesasis baltasis kunigaikštis (the Thin White Duke) 1974 metais D. Bowie’s persikėlė į JAV, iš pradžių apsistojo Niujorke, o vėliau įsikūrė Los Andžele. „Diamond Dogs“ (1974) albumas, kuriame Davidas Bowie’s atsiskleidė soul ir funk muzikos žanrais, buvo dviejų skirtingų idėjų vaisius. Jungtinėje Karalystėje albumas su hitais „Rebel Rebel“ ir „Diamond Dogs“ tapo Nr. 1, o JAV užėmė penktąją geriausių albumų vietą. Albumui pristatyti dainininkas pradėjo „Diamond Dogs“ turą, 1974 metų birželio – gruodžio mėnesiais aplankė Šiaurės Amerikos miestus. Turo choreografija, pastatyta Toni’o Basilo, pripildyta teatrališkų specialiųjų efektų. Didelio biudžeto sceninis pastatymas buvo nufilmuotas Alano Yentobo. Tai dokumentinis filmas „Cracked Actor“, kuriame rodomas išblyškęs ir išsekęs Davidas Bowie’s. Turas sutapo su dainininko puolimu į priklausomybę nuo narkotikų, dėl kurios pasireiškė stiprus fizinis nuovargis, paranoja ir emociniai bei psichiniai sutrikimai. Vėliau jis pastebėjo, kad gyvo garso albumas „David Live“ (liet. k. „Davidas gyvai") turėtų būti pavadintas „David Bowie Is Alive and Well and Living Only In Theory“ (liet. „Davidas Bowie’s gyvena ir yra sveikas drūtas tik teoriškai"). Sublogęs dėl narkotikų dainininkas ėmė šviesiai dažytis plaukus, rengtis baltus marškinius, juodas kelnes ir juodą liemenę, – šitaip jis sukūrė savo Liesojo baltojo kunigaikščio sceninį personažą. „David Live“ albumas įtvirtino Bowie’o kaip superžvaigždės padėtį, Jungtinės Karalystės pardavimų sąraše jis pakilo į antrą, o JAV – į aštuntą vietą. 1980-1988: Naujoji romantinė ir popera 1980 metais išleidžiamas albumas „Scary Monsters (and Super Creeps)“. Daina „Ashes to Ashes“ iš šio albumo tampa nauju hitu. 1983 metais Davidas su albumu „Let's Dance“ pasiekia populiarumo ir komercinę sėkmę. Albumas tampa platininiu tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV. Atminimo įamžinimas 1996 m. D. Bowie įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejų (JAV). 2008 m. nauja vorų rūšis pavadinta Heteropoda davidbowie, nes muzikanto kūryboje yra su šiuo gyviu () susijusių pavadinimų: „...Spiders from Mars“, „Glass Spider Tour“. Diskografija David Bowie (1967 m.) David Bowie a.k.a. Space Oddity (1969 m., pakartotinai išleistas 1972 m. pavadinimu Space Oddity) The Man Who Sold the World (1970 m.) Hunky Dory (1971 m.) The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders from Mars (1972 m.) Aladdin Sane (1973 m.) Pin Ups (1973 m.) Diamond Dogs (1974 m.) Young Americans (1975 m.) Station to Station (1976 m.) Low (1977 m.) "Heroes" (1977 m.) Lodger (1979 m.) Scary Monsters (and Super Creeps) (1980 m.) Let’s Dance (1983 m.) Tonight (1984 m.) Labyrinth (garso takelis) (1986 m.) Never Let Me Down (1987 m.) Tin Machine (kartu su Tin Machine) (1989 m.) Tin Machine II (kartu su Tin Machine) (1991 m.) Black Tie White Noise (1993 m.) The Buddha of Suburbia (1993 m.) Outside (1995 m.) Earthling (1997 m.) Hours (1999 m.) Heathen (2002 m.) Reality (2003 m.) The Next Day (2013 m.) Blackstar (2016 m.) Toy (2021 m.) Koncertiniai turai 1972-73 m. – Ziggy Stardust Tour 1974 m. – Diamond Dogs Tour 1976 m. – Station to Station Tour 1978 m. – Low and Heroes Tour 1983 m. – Serious Moonlight Tour 1987 m. – Glass Spider Tour 1989 m. – Tin Machine Tour 1990 m. – Sound+Vision Tour 1991-92 m. – It’s My Life Tour 1995-96 m. – Outside Tour 1996 m. – Outside Summer Festivals Tour 1997 m. – Earthling Tour 1999 m. – The 'hours…' 2000 m. – Mini Tour 2002 m. – Heathen Tour 2003 m. – A Reality Tour Šaltiniai Nuorodos Diskografija (MusicBrainz) David Bowie (Last. fm) Anglijos atlikėjai Baritonai Anglijos muzikai Jungtinės Karalystės kompozitoriai

Kòninas () – miestas vidurio vakarų Lenkijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Poznanės, prie Vartos upės bei prie Goslavicų ir Pantnuvo ežerų. Apskrities centras, turintis ir miesto-apskrities statusą. Eina Poznanės–Varšuvos geležinkelis ir plentas, Bydgoščiaus–Kališo plentas. Spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas ir valcavimas), mašinų (atvirosios kasybos įranga) gamyba, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto (cukraus, pieno, malimo, vaisių perdirbimo) pramonė. Veikia didelė šiluminė jėgainė. Apylinkėse kasamos rusvosios anglys. Yra krašto muziejus, meno galerijos. Vyksta kasmetinis tarptautinis vaikų dainų ir šokių festivalis. Yra XIV–XX a. architektūros paminklų: gotikinė Šv. Baltramiejaus bažnyčia, pranciškonų reformatų vienuolyno kompleksas, klasicistinė rotušė, neogotikinė evangelikų bažnyčia, XVIII–XIX a. gyvenamieji namai ir kita. Istorija II a. graikų geografo Ptolemėjaus žemėlapyje pažymėta dakų tvirtovė Setidava (ar Getidava) buvo netoli dabartinio Konino miesto. Ankstyvaisiais viduramžiais pastatyta pilis, XII a. greta susikūrė prekybinė gyvenvietė. 1293 m. Koninui suteiktos miesto teisės. 1331 m. sugriautas kryžiuočių. Iki XVII a. buvo svarbus gelumbės gamybos centras. 1656 m. Koniną sugriovė Švedijos kariuomenė. Miestas vėl išaugo XIX a., pradėjus plėtoti tekstilės, o vėliau aliuminio metalurgijos pramonę. XIX a. buvo miestas, Kališo gubernijos Konino apskrities centras. Sportas KS Avans Górnik Konin (futbolas) Šaltiniai Didžiosios Lenkijos vaivadijos miestai

Marius Muižinikas (g. 1987 m. sausio 8 d. Kaune) – Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Biografija 2008 m. Vilniaus kooperacijos kolegijoje baigė verslo vadybą. 2016 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo verslo vadybos ir verslo administravimo bakalaurą. UAB „Žiežmarių gėlės“, UAB „Žiežmarių gėlių prekyba“, UAB „Etelipsus“ direktorius. UAB "Žiežmarių gėlės" valdybos narys. Lietuvos Respublikos Socialdemokratų partijos Kaišiadorių rajono skyriaus narys. Nuo 2011 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys. Žmona Milda, vaikas Lukas. Atsisakė atskleisti kas jo žmonai padovanojo 5,5 mln. litų. Šaltiniai Kaišiadorių politikai Lietuvos vadybininkai

Porto Novas () – miestas ir savivaldybė Žaliajame Kyšulyje, Šv. Antano salos pietuose. Porto Novo savivaldybė sudaryta 1990 m. Šaltiniai Žaliojo Kyšulio savivaldybės Žaliojo Kyšulio miestai

Andrius Valius (g. 1929 m.), dailės (piešimo) pedagogas Mindaugas Valius (g. 1961 m.), biochemikas, Leonas Valius (g. 1963 m.), gydytojas Liudvikas Valius (g. 1978 m.), futbolininkas Vytautas Valius (1930-2004), dailininkas, grafikas, tapytojas

Aukštelkų ąžuolas – išskirtinio amžiaus ir matmenų ąžuolas, augantis Aukštelkų kaime, Radviliškio rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurės rytus nuo Radviliškio. Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Ąžuolas paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 165. Duomenys Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) Aukštis – 21 m Kamieno apimtis – 4,60 m (1,3 m aukštyje) Nuorodos Saugomų teritorijų valstybės kadastras Radviliškio rajono paveldas Aukštelkai

Šadžiūnai – kaimas Trakų rajono savivaldybėje, 7 km nuo Aukštadvario. Gyventojai Šaltiniai Trakų rajono savivaldybės gyvenvietės

Lietuvonis (Lytuvonis) senovės lietuvių mitologijoje – dievas, teikiantis lietų. Galimas Perkūno eufemizmas, naudotas XVI a. Dievas minimas M. Strijkovskio 1582 m. bei Danielio Kleino 1666 m. „Geisminyne“ seniau lietuvių garbintų dievų sąraše. Šaltiniai Lietuvių dievai

Vytautas Gužas (kovos vardas Kardas; 1920 m. sausio 2 d., Sičiūnai, Rokiškio apskritis – 1949 m. birželio 11 d., Smaidriai, Eržvilko valsčius) – Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataras. Biografija Brolis Danielius Gužas. 1948 m. gegužės 5 d., įkūrus Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, paskirtas jos štabo viršininku. 1947 m. gegužės 28 d. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo nutarimu suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos narys. Žuvo 1949 m. birželio 11 d. Eržvilko valsčiaus Smaidrių kaime. Pripažinimas 1949 m. birželio 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties); 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu suteiktas kapitono laipsnis (po mirties); 1998 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) (po mirties). Šaltiniai Lietuvos rezistentai

Avantasia – debiutinis Tobias Sammet muzikinio projekto Avantasia singlas. Dainų sąrašas "Avantasia" (redaguota versija) "Reach Out for the Light" "Final Sacrifice" "Avantasia" (albumo versija) Personnel Tobias Sammet (Edguy) – vokalas, klavišiniai Henjo Richter (Gamma Ray) – gitara Markus Grosskopf (Helloween) – bosinė gitara Alex Holzwarth (Rhapsody of Fire) – būgnai Michael Kiske (ex-Helloween) – papildomas vokalas David DeFeis (Virgin Steele) – papildomas vokalas Išnašos Avantasia pl:Avantasia (singel)

Bajerčius − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: Bajerčienė (ištekėjusi moteris) ir Bajerčiūtė (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: Jūras Bajerčius (g. 1938) – choro dirigentas, pianistas, pedagogas; Konstantinas Bajerčius (1903–1946) – Lietuvos pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, poetas, prozininkas, rezistentas; Stasys Bajerčius (g. 1941) – gydytojas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas; Lietuviškos pavardės

Palenkės Bialos Šv. Onos parapija () – parapija, įsikūrusi Palenkės Bialos mieste. Parapija priklauso Sedlcų vyskupijai, Šiauriniam Palenkės Bialos dekanatui. 1525 m. miesto valdytojas Jurgis Ivanovičius Iljiničius įkūrė Švč. Marijos ir Šv. Jadvygos parapiją. Dabartinė parapija įkurta 1925 metais. 1572 m. pastatyta Palenkės Bialos Šv. Onos bažnyčia. Parapijai priklauso Palenkės Bialos Šv. Antano bažnyčia. Nuorodos Parapijos tinklalapis (lenk.); Aprašymas apie parapiją (lenk.). Sedlcų vyskupijos parapijos Palenkės Biala

Kamionkos valsčius () – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės rytų Lenkijos teritorijoje. Centras – Janovščyzna. Valsčius vadinosi pagal čia pratekančią Kamionkos upę. Istorija Įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje. Per I pasaulinio karą panaikintas. |- | 1877 m. || || 6412 || 952 kiemai || 20 seniūnijų || 56 |} Šaltiniai Buvę Sokulkos apskrities valsčiai Gardino gubernijos valsčiai

Lahčio FC – Suomijos futbolo klubas iš Lahčio. Istorija Klubo ištakos siekia 1934 m. Nuo 1996 m. vadinasi FC Lahti. Emblemų kaita Apranga Sportinės aprangos pokyčiai Namuose rungtyniauja juoda apranga. Pasiekimai Sezonai |} Šaltiniai: RSSSF. Žaidėjai Atnaujinta; 2021 m. rugsėjo 1 d. Šaltiniai Nuorodos Oficiali klubo svetainė facebook paskyra SOCCERWAY SOFASCORE FLASHSCORE Transfermarkt Globalsportsarchive Lahti

Paklausos elastingumo koeficientas (dažniausiai – kainos atžvilgiu) ekonomikoje yra dydis, nusakantis prekės paklausos kiekio pokytį, pakitus prekės kainai. Jei paklausos koeficientas didesnis už 1 – paklausa lanksti (t. y. pirkėjai labai reaguos į kainos pokytį), jei lygus 1 – vienetinio elastingumo (bendrosios pajamos nepakis didinant arba mažinant kainą), jei mažesnis už 1 – paklausa neelastinga (pirkėjai nelabai reaguos į prekės kainos pokytį). Paklausos elastingumo koeficiento kainos atžvilgiu apskaičiavimas Tiesėje AB koeficientas skaičiuojamas dviem atvejais: šoninio taško atžvilgiu arba vidurio taško atžvilgiu. Ekonomikoje labiau priimtinas antrasis skaičiavimo būdas, nes skaičiuojant juo, nesvarbu, koks taškas pasirenkamas. Paklausos elastingumas kainai apskaičiuojamas tokia formule: Ekonominiai rodikliai

Mykoline vadinama keletas gyvenviečių: Vilniaus mieste; Vilniaus rajone: Bezdonių seniūnijoje, Sudervės seniūnijoje.

Pseudofosilijos – neorganiniai objektai ar įspaudai, kuriuos dėl klaidinančios išvaizdos galima palaikyti fosilijomis. Kartais nuosėdinės uolienos nusėsdamos suformuoja sudėtingas formas, kurios primena suakmenėjusius augalus ar gyvūnus. Pavyzdžiui, mangano oksidas kristalizuodamasis suformuoja medžio pavidalo formas – dendritus, kurie primena augalus. Geologija

Zacharovka – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 3 km nuo Šiluvos. Gyventojai Šaltiniai Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės

Bervelis () – kaimas Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje. Seniūnijos administracinis centras. Istorija 1060 m. Bervelis pirmą kartą minimas rašytiniuose šaltiniuose. XII a. kaime pastatyta Bervelio pilis. 1727 m. Bervelyje lankėsi keliaujantis lėlių teatras. Dideliam tvarte vykusio spektaklio metu tvarto durys buvo užkaltos vinimis, kad į spektaklį nepatektų pašaliniai. Spektaklio metu į tvartą bandęs patekti nežinomas žmogus sudaužė nešiojamą žibintą, kuris sukėlė greit plintantį gaisrą. Liepsnose iš viso žuvo 78 žmonės, iš jų 58 vaikai. 1992 m. kaime atidarytas muziejus. Demografija Šaltiniai Nuorodos Oficiali svetainė Kembridžšyro gyvenvietės

FINA pasaulio taurė – kelių etapų tarptautinės plaukimo varžybos 25 m baseine. Kasmet vyksta rudens/žiemos sezono atidarymo pradžioje. Nugalėtojai Šaltiniai Vandens sporto varžybos

Nedžmetinas Erbakanas (, g. 1926 m. spalio 29 d. – m. 2011 m. vasario 27 d. Ankara) – Turkijos politikas, inžinierius ir akademikas, nuo 1996 iki 1997 m. – Turkijos ministras pirmininkas. Jam buvo daromas spaudimas, kad pasitrauktų iš ministro pirmininko pareigų, o vėliau jis buvo pašalintas Turkijos konsulato, nes pažeidė konstitucinį religijos ir valstybes atskyrimą. Vėliau pašalinimas buvo patvirtintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT). Erbakanas pasisakė už islamo vertybių Turkijoje įtvirtinimą ir nusigręžimą nuo to, ką Erbakanas suvokė kaip neigiamą poveikį, keliamą glaudžių santykių su Vakarų pasauliu. Erbakano politinės pažiūros ėmė prieštarauti Turkijoje Atatiurko įtvirtintam sekuliarizmo principui, kas baigėsi jo pašalinimu iš posto. Erbakanas su Milli Görüş buvo islamiškojo nacionalizmo kūrėjai šiuolaikinėje Turkijoje. Turkijos ministrai pirmininkai

Pirmykštė baimė – 1996 m. režisieriaus Gregory Hoblit filmas pagal to paties pavadinimo William Diehl novelę. Siužetas sukasi apie advokatą Martin Vail (vaid. Richard Gere), teisme ginantį ministrantą Aaron Stampler (vaid. Edward Norton). Aaronas kaltinamas nužudęs visų gerbiamą, visuomenėje žinomą arkivyskupą. Už šį debiutinį vaidmenį Edvardas Nortonas buvo nominuotas Oskarui ir tai tapo tvirta jo karjeros pradžia. 1996 filmai ja:真実の行方#映画

Fribūras (arba Freiburgas) – miestas Šveicarijos vakaruose, į pietvakarius nuo Berno. Fribūro kantono centras. Lietuviai Nuo XIX a. pabaigos Fribūro universitete studijavo nemažai lietuvių, ypač kunigų: 1895–1935 m. apie 110 studentų, tarp jų Vincas Mykolaitis-Putinas, Pranas Augustaitis, Jonas Totoraitis, Stasys Šalkauskis ir kt. Juos rėmė JAV lietuvių šalpos organizacijos. 1899 m. Juozo Petrulio iniciatyva įkurta lietuvių jaunimo draugija „Rūta“ (per Pirmąjį pasaulinį karą pasivadino „Lithuania“). Sportas FC Fribourg (futbolas) Šaltiniai Šveicarijos miestai

Rusijos moterų tinklinio rinktinė – komanda, atstovaujanti Rusijai tarptautinėse moterų varžybose. Rinktinės sudėtį ir veiklą koordinuoja Rusijos tinklinio federacija. Dalyvavimas čempionatuose Olimpinės žaidynės Pasaulio čempionatas Nuorodos Oficiali svetainė Moterų tinklinio rinktinės Rusijos sporto rinktinės

Boguslavas Linda (g. 1952 m. birželio 27 d. Torunė) – lenkų aktorius ir režisierius. 1974 m. baigė aktorystės mokslus Krokuvoje, vaidino šio miesto Senajame teatre. Nuo 9 dešimtmečio pradžios tapo Varšuvos teatro studijos aktoriumi. Kine pirmą svarbų vaidmenį atliko 1980 m. Agnieszka Holland juostoje „Karštis“ (lenk. „Gorączka“). Vaidino pas žymiausius Lenkijos kino režisierius – Andrzej Wajda („Žmogus iš geležies“, 1981), Krzystof Kieślowski („Atsitiktinumas“, 1987). Proveržiu tapo 1988 m. kriminalinė juosta „Nužudyk mane, mente“, po kurios sekė eilė veiksmo filmų: „Krolis“ (1991), „Šunys“ (1992), „Šunys 2“ (1994). Linda paprastai įkūnydavo gangsterius arba policininkus: vienišus žmones, dažnai žiaurius ir negailestingus, bet kokiomis priemonėmis siekiančius savo tikslo. 1999 m. jis nusifilmavo Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas“ ekranizacijoje (rež. A. Wajda). Yra vedęs žurnalistę ir aktorę Lidia Popel, turi 3 vaikus. Dalinė filmografija Karštis (1980) Žmogus iš geležies (1981) Nužudyk mane, mente (1987) Porno (1990) Krolis (1991) Šunys (1992) Šunys 2 (1994) Sara (1997) Sekalas turi mirti (1998) Quo Vadis (2001) Apdovanojimai Lenkijos filmų festivalis – geriausias aktorius (1987, 1988, 1991, 1992, 1995) Sietlo filmų festivalis – geriausias aktorius (2017) Nuorodos IMDb profilis Lenkijos aktoriai Lenkijos režisieriai

Zaulcai – kaimas Trakų rajono savivaldybėje, 3 km nuo Ubiškių. Gyventojai Šaltiniai Trakų rajono savivaldybės gyvenvietės

Tomas Radzinevičius (g. 1981 m. birželio 5 d.) – Lietuvos vyrų futbolo rinktinės futbolininkas, puolėjas. Karjera Savo karjerą pradėjo Marijampolės Sūduvos komandoje 1997 m., kur žaidė iki 2005 m. 2002 metais UEFA Taurės turnyre įmušė 3 įvarčius į S.K. Brann vartus (pergalės dėka Marijampolės Sūduva pateko į sekantį etapą). 2005 metais perėjo į Gambrinus lygos Libereco „Slovan“ klubą, tačiau buvo „paskolintas“ SK Kladno futbolo klubui. 2009 m. liepos pradžioje pasirašė vienerių metų sutartį su Silezijos Vodzislavo „Odra“ komanda. 2010 m. sausio 15 d. nutraukė sutartį su Lenkijos klubu. 2010 m. pradžioje pasirašė 1,5 m. sutartį su Slovakijos FK Senica klubu. 2011 m. sausio 11 d. pasirašė 1,5 m. kontraktą su Čekijos antrojo diviziono MFK Karviná komanda. Tomas Radzinevičius yra atstovavęs Lietuvos jaunimo futbolo rinktinei. Lietuvos vyrų futbolo rinktinės sudėtyje žaidė 21 rungtynėse. 2006 m. lapkričio 11 d. draugiškose varžybose su Maltos rinktine Lietuvos rinktinei pelnė įvartį (rungtynes laimėjo Lietuva rezultatu 4:1). Apdovanojimai Geriausias Lietuvoje žaidžiantis futbolininkas: 2002, 2015 m. Geriausias A Lygos sezono žaidėjas: 2015 m. LFF III lyga: 2001 m. Gambrinus liga: 2006 m. Baltijos taurė: 2005 m. Įvarčiai rinktinėje Nuorodos Futbolinis.lt National-football-teams.com Lietuvos futbolininkai

Vytautas Janulionis (g. 1958 m. vasario 28 d. Klaipėdoje) – Lietuvos dailininkas stiklininkas. Biografija 1969–1976 m. mokėsi M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje. 1981 m. baigė Estijos dailės institutą Taline. Nuo 1981 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas; nuo 1996 m. docentas. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kūryba Sukūrė savitų stiklo plastikos kompozicijų („Lietus“ 1985 m., „Tyli Šviesa“ 2001 m.), vitražų visuomeniniams interjerams („Lapai“ bendrovėje „Sema“ Panevėžyje, 1988 m., Farmacijos muziejuje Kaune, 1989 m., cirke Tuloje (Rusija), 1991 m., Kauno apygardos archyve, 1994 m., Naujojoje apaštalų bažnyčioje Panevėžyje, 1999 m. Kūriniams būdingas konstruktyvumas, minimali spalvų gama, šviesos žaismas įvairios faktūros ir storio stikle, bespalvio šlifuoto stiklo efektai. Tamsaus lakštinio stiklo reljefinės skulptūrinės kompozicijos formuotos karštuoju būdu. Nuo 1983 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos surengtos Kaune 1994 m., 2005 m., Vilniuje 2005 m.; tarptautinė Kanadzavoje 2001 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus. Šaltiniai Lietuvos dailininkai Lietuvos vitražistai Lietuvos pedagogai Estijos lietuviai

Kanadiečiai (, ) – Šiaurės Amerikos tauta, susiklosčiusi Kanadoje. Populiacija – apie 35–40 mln. žmonių. Gyvena ne tik Kanadoje, bet ir JAV, mažiau – Honkonge, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Australijoje ir kt. Susidaro iš dviejų pagrindinių grupių – anglakalbių kanadiečių (didesnioji dalis) ir prancūzakalbių kanadiečių. Taip pat į kanadiečių sudėtį patenka daug asimiliuotų vokiečių, anglų, italų, olandų, ukrainiečių, žydų, lenkų, amerikiečių ir kt., taip pat asimiliuotų indėnų (metisų). Vartoja anglų ir prancūzų kalbas. Dauguma tikinčiųjų anglakalbių priklauso protestantiškai Jungtinei Kanados bažnyčiai ir Kanados anglikonų bažnyčiai, taip pat yra baptistų, liuteronų, presbiterionų ir kt. protestantų, o dauguma prancūzakalbių kanadiečių – katalikai. Kanadiečiai susidarė į Šiaurės Ameriką XVI–XX a. keliantis europiečiams (tiesiogiai bei per JAV). Pirmiausia kėlėsi anglai, škotai, airiai, valai, mažiau vokiečiai ir olandai, o vėliau kėlėsi kitos tautos. Pirmoji britų kolonija Kanadoje buvo Niufaundlandas, o 1713 m. užkariavę Akadiją, britai ėmė skverbtis į žemyną. XVII a. prancūzai Šv. Lauryno upės slėnyje įsteigė Naujosios Prancūzijos koloniją, o prie Fandžio įlankos – Akadiją. Pastarąją 1713 m. užėmė anglai. Didelė imigracija iš Britanijos bei kitų šalių greitai pavertė prancūzus mažuma, tačiau šie išlaikė tautinę savimonę, gyveno sutelktai, retai sudarė mišrias santuokas, laikėsi katalikybės, todėl išsilaikė kaip atskira tautinė grupė anglakalbių apsuptyje. 1969 m. prancūzų kalba greta anglų paskelbta valstybine. XX a. II pusėje labai sustiprėjo prancūzakalbių kanadiečių judėjimas dėl tapatybės išsaugojimo, išryškėjo separatistinės tendencijos. Kanadiečiai prancūzai pasiekė, kad Kvebeko provincijos mokyklose dėstomoji kalba būtų prancūzų, jų pastangomis priimtas įstatymas, skatinantis prancūzų imigraciją. Prancūzakalbiai Kanadoje gyvena daugiausia Kvebeko provincijoje (mažiau – N. Braunsvike, šiaurės ir rytų Ontarijuje, škotų kilmės – Ontarijuje, Britų Kolumbijoje, Albertoje, N. Škotijoje, Princo Edvardo saloje (joje daug ir airių), vokiečiai susitelkę daugiausia prerijose (Saskačevane, Albertoje, Manitoboje), prerijose įsikūrė ir daug atvykėlių iš Rytų Europos (lenkų, ukrainiečių, kroatų ir kt.). Anglų kilmės kanadiečiai sudaro daugumą beveik visose provincijose, bet svarbiausios jų santalkos vietos yra pietų Ontarijas, Niufaundlandas ir Britų Kolumbija. Šaltiniai Kanados gyventojai Amerikos tautos

Davidas Markešas Afonsas ( g. 1990 m. birželio 25 d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Nuo 2021 m. vadovavo FK Banga Gargždai. Biografija Gimė netoli Lisabonos esančiame Amadoros mieste. Gyventi į Lietuvą atvyko 2012 m., nes įsimylėjo lietuvaitę Sandrą. Gargžduose gyvenantis portugalas Lietuvoje sukūrė šeimą, rado mylimą darbą, išmoko lietuvių kalbą. Žaidėjo karjera Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. 2017 m. žaidė Banga B sudėtyje. KLFF III lygoje 2017 m. sužaidė du susitikimus ir pasižymėjo įvarčiu. Rungtynėse prieš FK Sokeris pelnė pirmą rungtynių įvartį, o gargždiškiai nugalėjo varžovus net 9:0. Trenerio darbas Lietuvoje dirbo Gargžduose. 2015–2016 m. dirbo „Bangos“ klube, talkino Vaidui Žutautui. Vėliau treniravo Bangos klubo merginų komandas. MFK Banga žaidė moterų A lygoje, o B ekipa Pirmoje lygoje. Jo treniruojamos merginos iškovojo trečią vietą moterų A lygoje. 2019–2020 m. buvo Lietuvos U-21 rinktinės treneriu, tapo Mariaus Stankevičiaus asistentu. 2020 m. įgijo UEFA PRO trenerio licenciją. 2021 m. dirbo Banga B ekipos treneriu. Pirmoje lygoje gana sėkmingai kovojo su varžovais. 2021 m. birželio 3 d. pakeitė iki tol treneriu dirbusį Tomą Tamošauską. Jį pakeitė portugalas David Afonso, kuris yra dirbęs su „Bangos“ klubo moterų komanda, o 2021 m. treniravo Banga B ekipą. 2021 m. birželio 11 d. įvyko trenerio debiutas šiame poste. Tiesa, gargždiškiai nesugebėjo pasipriešinti FC Hegelmann Litauen ir pralaimėjo rezultatu 0:2. Pasiekimai Komandiniai su Bangos merginų komanda trečia vieta 2018 ir 2019 m. Asmeniniai MFK Banga 2017 m. geriausias moterų futbolo treneris. FK Banga geriausias 2021 m. lapkričio mėnesio treneris. Išnašos Nuorodos lietuvosfutbolas.lt Soccerway Transfermarkt Portugalijos futbolo treneriai Užsienio treneriai Lietuvos futbole

Areva susitikimas – kasmetinis lengvosios atletikos čempionatas, vykstantis Sen Deni, Prancūzijoje. Varžybos vykdomos Stade de France stadione. 1999 m. Arevos susitikimas įtrauktas į IAAF Auksinę lygą, o nuo 2010 m. į IAAF Deimantinę lygą. Rekordai Vyrai Moterys Nuorodos Oficiali svetainė Lengvosios atletikos čempionatai Prancūzijos lengvoji atletika Prancūzijos sporto varžybos

„Cold Spring Harbor“ – debiutinis amerikiečių atlikėjo Billy Joel albumas, išleistas 1971 m. lapkričio 1 d. Turinys „Cold Spring Harbor“ buvo pavadintas pagal kaimelį, tokiu pačiu pavadinimu, esantį Hantingtone, Niujorke (JAV). Ta vieta yra gana netoli Joel'io gimtųjų namų. Jo daina „Tomorrow Is Today“ buvo parašyta apie jo sunkų laikotarpį prieš metus, kuomet sirgo depresija. Vėliau Billis išleido ir koncertines dainų „She's Got a Way“ bei „Everybody Loves You Now“ versijas, įtrauktas į 1981 m. albumą „Songs in the Attic“. 1982 m. singlu tapo minėtoji „She's Got a Way“, kuri pasiekė 23-iąją vietą Billboard Hot 100 pardavimuose. Dainų sąrašas Pirmoji pusė „She's Got a Way“ — 2:51 „You Can Make Me Free“ — 2:59 „Everybody Loves You Now“ — 2:49 „Why Judy Why“ — 2:58 „Falling of the Rain“ — 2:38 Antroji pusė „Turn Around“ — 3:06 „You Look So Good to Me“ — 2:29 „Tomorrow Is Today“ — 4:40 „Nocturne“ — 2:46 „Got to Begin Again“ — 2:52 Šaltiniai 1971 albumai Debiutiniai albumai Billy Joel albumai

Daugėliškis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 4 km nuo Truskavos, prie Ratlanksčio upelio. Yra apleistos fermos. Kertasi vietiniai keliukai į Pauslajį, Dvariškius II, Suradgalį. Gyventojai Šaltiniai Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės

Rodūnios valsčius (, ) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Rodūnia. Istorija Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje. 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis naikinamo Mackiškių valsčiaus. 1930 m. gegužės 19 d. prijungta dalis Kaniavos valsčius. |- | 1869 m. || || 5035 || 509 kiemai || || 63 |- | 1874 m. || || 5143 || 540 kiemų || 4 seniūnijos || 63 |- | 1880 m. || || 6519 || 536 kiemai || 4 seniūnijos || 67 |- | 1885 m. || || 6969 || 536 kiemai || 4 seniūnijos || 67 |- | 1890 m. || || 6432 || 535 kiemai || 4 seniūnijos || 67 |} Vadovai S. Cyronokas, 1883–1887 m. O. Selila, 1887–1889 m. V. Tevelis, nuo 1889 m. Suskirstymas Gyvenvietės Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai): Adverninkai (Адвернікі), k. Balčiškės (Бальцішкі), k. Bartešiškės (Барташышки), k. Bartašiūnai (Барташунцы), bajork. Butrimai (Бутрымы), vs. Daugėliškės (Даўгелішкі), k. Dubiniai (Дубінцы), k. Eivūnai (Эйвунцы), plv. Gervelėnai (Гервялянцы), bajork. Haradziščia (Гарадзішча), k. Jatautai (Ятаўты), k. Juciūnai (Юцюны), vs. Jūronys (Юранцы), k. Kargaudai (Каргоўды), k. Kemeišiai (Кемейшы), dv., k. Kivonys (Ківанцы), k. Klaišiai (Клайшы), k. Kurkiai (Куркі), k. Kužiai (Кужы), k. Leliušiai (Лялюшы), k. Lipkūnai (Ліпкунцы), dv., k. Liubonys (Любанцы), bajork. Lunkiai (Лункі), k. Mažeikiai (Мажэйкі), k. Naujieji Druskininkai (Друскенікі Новыя), k. Naujieji Smilginiai (Смільгіні Новыя), k. Navasėdai (Навасады), k. Navinkos (Навінкі), k. Paditvė (Падзітва), k. Paliūnai (Палюнцы), k. Pamedzė (Памедзь), k. Papiškės (Папішкі), k. Parodūnis (Парадунь), vs. Pasoda (Пасада), k. Pastaukos (Пастаўкі), k. Paškevičiai (Пашкевічы), bajork. Pavaloka (Павалока), k. Pavilionys (Павілянцы), k. Pelesa (Пеляса), k. Peliūnai (Пялюнцы), k. Penteniškės (Пянценішкі), k. Račkūnai (Рачкуны), k. Radžiūnai (Радзюнцы), k. Rodūnia (Радунь), mstl., dv. Senieji Druskininkai (Друскенікі Старыя), k. Seni Smilginiai (Смільгіні Старыя), k. Serbiniškės (Сербянішкі), k. Sklodonys (Складанцы), k. Slabada (Слабодка), k. Stračiūnai (Страчуны), k. Stučykiai (Стучыкі), k. Surkantai (Сурконты), bajork. Šiauriai (Шаўры), k. Talkūnai (Талькунцы), k. Tatarščyna (Татаршчына), k. Tautiškės (Таўцішкі), bajork. Ulanauščyna (Уланаўшчына), k. Vaikūnonys (Вайкунцы), k. Valdotiškės (Валдацішкі), dv., k. Varliai (Орлі), k. Venckevičiai (Вянцкевічы), bajork. Vigonys (Віганцы), k. Vilbikiai (Вільбікі), bajork. </div> Šaltiniai Lydos apskrities valsčiai Vilniaus gubernijos valsčiai

Tonga Olimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1984 m., kuomet sunkumų kilnotojas William Pulu tapo pirmuoju Tongos atstovu žaidynėse. Tonga niekuomet nedalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse. Tai mažiausia šalis, kuri yra iškovojusi medalį. Šalis siekė pasirodyti 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse. Tongos sporto mėgėjų asociacija paskelbė deleguosianti vieną sportininką į žaidynes nusileidimo su rogėmis rungčiai. Rogutininkas Bruno Banani buvo deleguotas varžytis dėl kelialapio atstovauti šaliai. bet laimėti specialaus turnyro sportininkui nepavyko ir Tongos karalystė nedebiutavo žiemos olimpiadoje. Medalininkai Sidabras Paea Wolfgramm – boksininkas, 1996 Nuorodos Europos olimpinis komitetas

Eskimai yra vietiniai gyventojai, įsikūrę nuo Čiukčių pusiasalio iki Grenlandijos. Jų ir giminingų aleutų gyvenamos teritorijos sudaro etnografų išskiriamą kultūrinį Amerikos regioną – Arktį. Eskimai – sąlyginis ir apibendrinantis šio regiono žmonių pavadinimas. Patys jie linkę vadintis savo gentiniais pavadinimais, nes laiko žodį „eskimas" įžeidžiančiu (šis žodis algonkinų kalba reiškia „valgantys žalia mėsą“). Įvairovė ir istorija Išskiriamos dvi pagrindinės eskimų tautinės grupės: inuitai (gyvenantys šiaurinėje Aliaskoje, Kanadoje ir Grenlandijoje) ir jupikai (gyvenantys vakarinėje Aliaskoje ir Rusijos Tolimuosiuose rytuose). Rytų eskimai – inuitai – šneka inuktituto dialektais, kuriuos naudoja apie 30 000 žmonių. Vakarų Aliaskos eskimai – jupikai – šneka jupikų kalba. 1999 m. Kanados valdžia grąžino eskimams kolonistų užgrobtas senąsias žemes ir dalis Šiaurės vakarų teritorijos virto nauja eskimų apgyvendinta teritorija. Ši nauja teritorija dabar vadinama Nanavatu. Pavadinimas, išvertus iš eskimų kalbos reiškia „Mūsų žemė“. Eskimus pasiekė ir šiuolaikinė technologija apginkluodama sniegaeigiais, telefonais ir kompiuteriais. Religija Genties dvasinis vadovas yra angakutas (arba šamanas). Jis sugeba įvertinti medžioklės sėkmę ar nesėkmės priežastį nustatydamas, kuris asmuo yra atsakingas (nes sulaužė tabu) ir gali izoliuoti to veiksmo pasekmes. Eskimų tikėjimas grindžiamas anua (siela), kurią turi visi žmonės ir žvėrys. Asmenys, šeimos ir gentys turi daug draudimų arba tabu bei ritualų, kurie turi garantuoti, kad bus galima medžioti laimikį. Po vandeniu gyvenanti deivė Sedna prižiūri jūros žinduolius (ruonius ir t. t.). Ji – pusiau žmogus, pusiau žuvis. Sedna tikrina kaip gentis laikosi tabu ir leidžia žvėrims būti sumedžiotiems. Antžeminiai gyvūnai turi savo Sergėtojus (ar Globėjus) – kiekvienai rūšiai atskirai. JAV tautos‎ Kanados gyventojai Grenlandija Sibiro tautos Eskimai-aleutai Arkties tautos

Landgrafas (, ; ; , comes patriae, comes provinciae, comes terrae, comes principalis, lantgravius) – vidurinių amžių Šventosios Romos Imperijos ir iš jos susidariusių valstybių didikų titulas, grafas, tiesiogiai pavaldus imperatoriui. Landgrafo valdos galėjo būti labai didelės, ir jis nebūdavo pavaldus hercogui, vyskupui ar grafui palatinui. Pirmieji landgrafai paminėti 1086 m. Žemutinėje Lotaringijoje. Landgrafai buvo savo žemių valdovai (siuzerenai), savo valdžia jie buvo artimi hercogams. Landgrafas būdavo ir pagalbinis titulas, kurį turėdavo aukštesnio rango didikai. Pavyzdžiui, Saksonijos-Veimaro didysis hercogas pirmąjį XX a. dešimtmetį buvo ir Tiuringijos landgrafas. Šis titulas po Pirmojo pasaulinio karo nustotas naudoti. Landgrafo valdoma teritorija vadinama landgrafija, o buvimas landgrafu – landgrafyste. Landgrafo titulas be landgrafo valdų neegzistuodavo, tuo jis skiriasi nuo kai kurių kitų titulų. Šaltiniai Kilmingųjų titulai Šventoji Romos imperija

Kmitai – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 5 km nuo Paparčių, Neries kairiajame krante, Našlėnų miško apsuptyje, prie Raišuvos upelio žiočių. Istorija XX a. pr. tarp Kmitų ir Ardiškio veikė keltas. Kaimas smarkiai nukentėjo per 1931 m. potvynį. Kmitai, kaip ir daugelis Paparčių parapijos kaimų, buvo sulenkėję. Gyventojai Šaltiniai Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenvietės

Paškonių pelkė – pelkė rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, 5 km į pietryčius nuo Švenčionėlių, piečiau Paškonių kaimo. Plotas 280 hektarų. ~47 % pelkės sudaro pereinamojo tipo pelkė 44 % – žemapelkė, 9 % – aukštapelkė. Durpių sluoksnis iki 6,7 metro. Po juo slūgso iki 2 m sapropelio sluoksnis. Paškonių pelkėje gyvena tetervinai, peri pempės, perkūno oželiai. Šaltiniai Lietuvos pelkės Švenčionių rajono savivaldybė

Razdolnojė (, , nuo 1938 m. Trammen, 1945–1946 m. , nuo 1946 m. ) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, 28 km į šiaurės vakarus nuo Slavsko, nuo 2008 m. birželio 30 d. Jasnojės kaimo gyvenvietės kaimas. Istorija Skalvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Šilutės apskrities, nuo 1922 m. Lankos apskrities kaimas. 1947–2008 m. Prochladnojės apylinkės kaimas. Gyventojai Šaltiniai Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228. Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976. Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993. Nuorodos Razdolnojė bankgorodov.ru Razdolnojė foto-planeta.com Tramišiai Tramišiai Slavsko rajono gyvenvietės

Jukla () – gyvenvietė pietų Australijoje, Vakarų Australijos valstijoje. Įsikūrusi 1434 km į rytus nuo Perto, Didžiosios Australijos įlankos pakrantėje, 11 km nuo sienos su Pietų Australija. Praeina Australiją juosiančio plento atkarpa Pertas–Adelaidė. Svarbus pakelės sustojimas (viešbutis, restoranas, golfo klubas). Vietos gyventojai verčiasi žvejyba. Yra buvusi telegrafo stotis. Lietuviai Viena pagrindinių Juklos gatvių yra Patupio gatvė (Patupis street). Ji pavadinta čia nuo 1949 m. gyvenusio lietuvio Gedimino „Styvo“ Patupio garbei. Jis Jukloje valdė vieną svarbiausių įstaigų – motelį. Gyvenvietėje pastatytas lietuviškų motyvų „keliautojų kryžius“, skirtas Juklos gyventojų ir greitkelio statytojų atminimui. Ant kryžiaus pamato yra memorialinė lentelė G. Patupiui su Gedimino stulpais. Patupių šeima ir dabar tebegyvena Jukloje. Istorija Jukla pradėjo kurtis 1873 m. pastačius telegrafo stotį. 1885 m. oficialiai įkurtas Juklos miestelis. XIX a. pab. senasis Juklos miestelis buvo užpustytas smėlio ir perkeltas naujon vieton. Šaltiniai Vakarų Australijos miestai

Paupynis – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo Vytogalos. Aukščiausias kaimo taškas – 151,0 m virš jūros lygio. Gyventojai Šaltiniai Šilalės rajono savivaldybės gyvenvietės

Huahinė – sala Prancūzijos Polinezijoje, Draugijos salyne (Pavėjinėse salose), 175 km į vakarus nuo Taičio, į rytus nuo Raiatea. Sudaro Huahinės komuną. Plotas 74,8 km². Gyvena 6,1 tūkst. gyventojų (2017 m.). Gyventojų tankumas – 82,5 žm./km². Svarbiausia gyvenvietė – Farė. Sala sudaryta iš dviejų kalnuotų pusiasalių: šiaurinio Huahine Nui („Didžioji Huahinė“) ir pietinio Huahine Iti („Mažoji Huahinė“), atskirtų siauru sąsiauriu. Pusiasalius jungia žema nerija (per potvynius apsemiama ir pusiasaliai virsta salomis). Pusiasaliai sujungti tiltu. Salą supa koraliniai rifai ir nedidelės salelės. Huahine Nui aukštis iki 669 m (Turi k.), Huahine Iti – 462 m (Pohuerahi k.). Auginama vanilė, gaminama kopra, vystoma žvejyba. Turizmas. Huahinės saloje randama 1100–850 m. pr. m. e. radinių. Salą 1769 m. iš vakariečių pirmasis atrado Džeimsas Kukas. Šaltiniai Draugijos salos

Kniebioniai – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės rytus nuo Girkalnio. Gyventojai Žymūs žmonės Kniebioniuose 1877 m. vasario 1 d. gimė kunigas, rašytojas, Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas Povilas Dogelis. Šaltiniai Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės

Ankor Tomas (, „didysis miestas“) – senovės khmerų miestas, paskutinė ir ilgiausiai gyvavusi Khmerų imperijos sostinė. Miestas yra 7,2 km į šiaurę nuo Siemreapo, 1,7 km nuo Ankor Vato, prie Siemreapo upės. Plotas – 9 km². Miestas įkurtas XII a. pab. karaliaus Džajavarmano VII. Jam valdant pastatyta daug šventyklų, rūmų. Mieste gyveno apie 80 000–150 000 žmonių. Paskurtnė šventykla pastatyta 1295 m. Vėliau pastatai ne kartą restauruoti, modifikuoti. Žlugus Khmerų imperijai miestas palaipsniui ištuštėjo ir XVII a. pr. buvo nebegyvenamas. Miestą supa 8 m aukščio latertinės sienos. Visose pasaulio šalyse yra po vienerius vartus. Miesto centre yra XII-XIII a. šventykla Bajonas. Kitos šventyklos: Bapuonas, Mangalarta, Pimeanakasas, Pra Palilajus, Pra Pitu. Išlikusi vadinamoji Dramblių terasa (šventyklos liekanos). Kambodžos archeologinės vietos Istoriniai miestai

Prezervatyvas ( 'apsaugoju (nuo nėštumo)'), sargis – viena iš labiausiai paplitusių kontracepcijos priemonių. Prezervatyvas ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau ir nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Istorija Prezervatyvo principas jau taikytas senovės Romoje, bet išplitus krikščionybei buvo pamirštas. XVI a. prezervatyvą vėl pasiūlė italų gydytojas G. Falopijus, ieškojęs patikimo būdo apsisaugoti nuo Europoje greitai plitusio sifilio. Jis pasiūlė sueities metu ant varpos mauti drobinį maišelį, sudrėkintą specialiais vaistais. Šis išradimas ilgai tarnavo visų pirma kaip apsauga nuo infekcijų ir tik kaip šalutinis poveikis buvo nėštumo išvengimas. Vėliau šie maišeliai buvo patobulinti. XVII a. Prancūzijoje imta gaminti ir eksportuoti prezervatyvus iš ėriuko aklosios žarnos. Nuo XIX a. pabaigos imta naudoti plona guma. Šiais laikais prezervatyvai dažniausiai būna pagaminti iš latekso, nors pirmieji prezervatyvai (pradedant maždaug XVII amžiumi) buvo gaminami iš naminių gyvūnų žarnų (ypač avių; bendru mastu, „natūralūs“ sargiai mažiau patikimi negu sintetiniai). Masinė prezervatyvų gamyba prasidėjo maždaug XIX a. viduryje. Iki 1930 m. jie buvo gaminami iš gumos ir buvo ne vienkartiniai, ir tik vėliau imta gaminti lateksinius sargius, kurie yra patogesni ir patikimesni, nors ir vienkartiniai. Šiais laikais prezervatyvų yra įvairiausių dydžių, spalvų, formų, kvapų ir skonių. Kai kurios religijos prezervatyvus vertina neigiamai, ypač dėl, jų nuomone, atsitiktinių ir neatsakingų lytinių santykių išpopuliarėjimo Vakarų pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais. Vyriškas prezervatyvas Tai yra vyrų naudojamas kontracepcijos metodas. Prezervatyvai būna įvairių formų ir spalvų. Jie uždedami ant sukietėjusios vyro varpos prieš lytinį aktą ir ejakuliacijos metu sulaiko sėklą, taigi spermatozoidai nepatenka į moters organizmą. Prezervatyvas išmetamas kartu su jame esančia „iššauta“ sperma. Iš latekso ir poliuretano pagaminti prezervatyvai ne tik apsaugo nuo nėštumo, bet taip pat nuo lytiniu keliu plintančių ligų, tarp jų ir ŽIV infekcijos. Prezervatyvas apdengia visą varpą iki šaknies ir neleidžia spermai patekti į makštį. Kai kurie prezervatyvai būna sutepti spermicidine medžiaga, dėl kurios spermatozoidai tampa negyvybingi. Prezervatyvas užmaunamas ant sukietėjusios varpos atsmaukus apyvarpę taip, kad nepatektų oro. Prezervatyve turėtų likti pakankamai vietos susirinkti spermai. Ištraukiant varpą iš makšties, prezervatyvas prilaikomas, kad nenusmuktų ir neišsilietų sėkla. Nors tinkamai naudojant prezervatyvą jis yra tikrai patikima kontraceptinė priemonė, tačiau netinkamai naudojamas vyro prezervatyvas gali nusmukti, suplyšti, todėl ir jo apsauginis poveikis gali būti mažesnis. Naudojantis kai kurių rūšių prezervatyvais gali pasireikšti alerginės reakcijos. Kai kurios poros nemėgsta prezervatyvų dėl to, kad jis nutraukia mylėjimosi vyksmą ir sumažina tarpusavio kontaktą sueities metu. Prieš naudojantis prezervatyvu, svarbu pasitikrinti, ar jis neturi defektų ir ar nepasibaigęs jo galiojimo laikas. Kiekvienas prezervatyvas tinkamas naudoti tik vieną kartą. Prezervatyvas taip pat netinkamas naudoti jei jis ilgesnį laiką buvo laikomas šiltai (pvz., automobilyje, vitrinoje ar kioske prie stiklo), mėnesį ar ilgiau buvo nešiojamas kelnių ar švarko kišenėje, jei kai kuriose vietose pakito spalva ar sienelės stangrumas. Moteriškas prezervatyvas Jis didesnis ir erdvesnis už vyrišką. Uždarasis galas dedamas į makšties vidų ir apgaubia gimdos kaklelį, o atvirasis galas lieka išorėje ir apsaugo vulvą. Makštyje prezervatyvas tampa labai minkštas ir lankstus, kadangi yra pagamintas iš poliuretano. Ši priemonė apsaugo partnerius tiek nuo pastojimo, tiek ir nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Kontraceptinės priemonės

Žako Lipšico Druskininkų skulptūrų parkas – skulptūrų parkas Druskininkuose, įkurtas 1998 m. sanatorijos „Draugystė“ bei centro „Dainava“ teritorijoje. Parkas skirtas skulptoriui Žakui Lipšicui atminti. Parko skulptūros sukurtos kasmetinių skulptorių plenerų metu. Skulptūros Dovydas Zundelovičius „Stirnelė“. 1998 m. Alfridas Pajuodis „Psalmė“. 1998 m. Osvaldas Neniškis „Banga“. 1998 m. Jonas Šimonėlis „Žiedas“. 1998 m. Marijonas Šlektavičius „Spiralė“. 2002 m. Antanas Šnaras „Briauna“. 2002 m. Martynas Lukošius „Žaislas“. 2002 m. Algimantas Vytėnas „Virsmas“. 2003 m. Vytautas Narutis „Meteorito žiedai“. 2003 m. Saulius Širvinskas „Septyni“. 2003 m. Gediminas Mažintas „Takelis“. 2004 m. Vytautas Narutis „Verbų sekmadienis“ 2004 m. Arvydas Ališanka „Akmens glėbyje“ 2004 m. Vytautas Narutis „Raštas“. 2005 m. Kazys Venclovas „Paukštukas“. 2005 m. Mindaugas Junčys „Iš vidaus“. 2005 m. Gediminas Mažintas „Gedimino Mažinto pilis“. 2005 m. Antanas Balkė „Akmeninis augalas“. 2006 m. Gintaras Žilys „Poslinkiai“. 2006 m. Šaltiniai Lietuvos skulptūrų parkai Druskininkai

Adomonienė – lietuviška moteriškos giminės pavardė (ištekėjusi moteris). Šios pavardės kita moteriškosios giminės forma yra: Adomonytė (mergautinė pavardė). Ši pavardė kilusi iš vyriškos giminės pavardės Adomonis. Pavardę turi šie garsesni asmenys: Brigita Adomonienė (g. 1931 m.) – Lietuvos baldų dizainerė; Lietuviškos pavardės

Lex retro non agit ('įstatymas atgal negalioja') – teisės principas, pagal kurį teisės aktų galia nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Vadovaujantis šiuo principu, teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos dar iki šio akto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms. Lex retro non agit principo tikslas – užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu neigiamų teisinių padarinių. Išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas arba švelninama atsakomybė. Tokie įstatymai turi ir atgalinio veikimo galią (tai atitinka teisės doktrinos taisyklę lex benignior retro agit). Nors pats principas paremtas romėnų teise, lotyniškas jo pavadinimas sugalvotas ne romėnų. Manoma, kad XX a. pradžioje jį galėjo suformuluoti romėnų teisės specialistas Stanisław Wróblewski. Esama teigiančių, kad ši formuluotė neaptinkama jokiame už Lenkijos ribų išleistame teisinės lotynų kalbos žodyne. Įvairiuose 1971–2001 m. Lenkijos teismų, ypač Konstitucinio, nutarimuose lex retro non agit paminėtas 140 kartų. Jį mini ir Lietuvos teismai. Išnašos Teisės principai

Orai, oras – atmosferos reiškinių visuma, išsilaikanti tam tikrą laiko tarpą. Paprastai sąvoka naudojama apibūdinti trumpiems periodams – dienoms ir savaitėms, skirtingai nei klimatas, reiškiantis vidutinius ilgo laikotarpio orus. Jei kitaip nenurodyta, sąvoka naudojama apibūdinti Žemės planetos orams. Pagrindiniai procesai Oras keičiasi dažniausiai dėl temperatūros skirtumų keliose vietovėse. Vertinant dideliais mastais, temperatūros skirtumai atsiranda dėl to, kad arčiau pusiaujo esantys regionai iš Saulės energijos gauna daugiau nei regionai arčiau ašigalių. Vietiniu mastu, temperatūros skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų paviršiaus charakteristikų: vandenynų, miškų, ledynų, žmonių statinių ir kitų objektų paviršiai pasižymi skirtingu atspindėjimu, grubumu ir drėgme. Paviršiaus temperatūrų skirtumai savo ruožtu lemia slėgio skirtumų susidarymą. Oras virš karšto paviršiaus šyla ir plečiasi, taip mažėjant oro slėgiui. Susiformuoja slėgio gradientas ir oras juda iš aukšto slėgio zonos į žemo slėgio zoną, susidarant vėjui, kurį taip pat veikia ir dėl Žemės sukimosi veikianti Koriolio jėga. Susijungus kelioms tokioms paprastoms slėgio sistemoms susidaro sudėtingesnės sistemos bei kiti orų reiškiniai. Tokių sistemų pavyzdžiai – Hedlio cirkuliacija, pakrančių vėjas (brizas) ir kt. Dėl didelio kontrasto tarp ašigalių ir pusiaujo temperatūrų susidaro atmosferinės sraujymės. Dauguma vidutinių platumų orų sistemų susidaro dėl šių sraujymių nestabilumo. Orų sistemos atogrąžų regionuose yra formuojamos kitų procesų, tokių kaip musonai, audrų su perkūnija. Kadangi Žemės ašis yra pasvirusi orbitos plokštumos atžvilgiu, Saulės šviesa į skirtingas planetos vietas ir skirtingu metų laiku patenka nevienodais kiekiais. Birželį link saulės arčiau yra šiaurinis pusrutulis, todėl visas pusrutulis šiuo metu gauna daugiau saulės šviesos nei gruodį. Dėl šios priežasties susidaro sezonai arba metų laikai. Skaičiuojant tūkstančiais ir šimtais tūkstančių metų, Žemės orbitos parametrai kinta, kas lemia planetos gaunamos saulės energijos kiekį ir pasiskirstymą bei ilgalaikį klimatą (žr. Milankovičiaus ciklai). Meteorologiniai reiškiniai Prie meteorologinių reiškinių priskiriami vėjas, debesys, lietus, sniegas, rūkas ir smėlio audra. Mažiau kasdieniški – tornadas, uraganas ir ledo pūga (šąlantis lietus). Beveik visi įprasti meteorologiniai reiškiniai vyksta troposferoje, apatinėje atmosferos dalyje iki 10 km aukščio. Orai gali keistis ir stratosferoje bei paveikti troposferos sluoksnio orus, tačiau procesai nėra tiksliai žinomi. Atmosfera yra chaotinė sistema, todėl nežymūs pokyčiai vienoje sistemos dalyje gali išsivystyti iki didelio poveikio visai sistemai. Ši savybė apsunkina tikslią orų prognozę ilgesniam laikotarpiui nei kelios dienos į priekį. Meteorologai, orus tiriantys mokslininkai, ieško būdų prognozes pagerinti. Teoriškai naudinga prognozė kiekvienai dienai galima tik dviem savaitėms į priekį. Chaoso teorija teigia, kad bet koks mažas oro judėjimo pokytis su laiku didės (drugelio efektas, idėja, teigianti, kad drugelio plasnojimo sukeltas oro judėjimas ilgainiui sukelia didelius pokyčius atmosferoje). Dėl tokio didelės sistemos jautrumo mažiems pokyčiams, visiškai tikslios prognozės nelaikomos įmanomomis. Planetos paviršiaus formavimas Orų kaita yra vienas pagrindinių veiksnių, keičiančių Žemės paviršiaus formas. Drėgmės ir temperatūros svyravimai sukelia dūlėjimą, kuris ardo uolienas, o šios toliau gali dalyvauti cheminėse reakcijose, keičiančiose planetos paviršių (pvz., rūgštusis lietus) arba persiformuoti į kitas uolienas. Nuo orų taip pat priklauso erozijos procesai. Žmogaus istorijoje Orai turėjo svarbią, kartais tiesioginę įtaką žmonių gyvenimui. Klimato kaita (pvz., dykumėjimas) ir kraštutiniai orai vertė žmones migruoti bei kartais įtakodavo istorinius įvykius. Pvz., 2005 m. uraganas Katrina visus Naujojo Orleano gyventojus privertė laikinai palikti miestą. Orai veikia žmones ir mažiau drastiškais būdais. Esant kraštutiniams karščiams arba šalčiams, veikiama žmogaus imuninė sistema. Oras taip pat gali įtakoti nuotaikas. Nepaisant to, oras negali turėti tiesioginio poveikio žmogaus darbo, mokymosi, žaidimo atlikimui, jam įtakos turi tik paties žmogaus požiūris į oro pobūdį - karštį, šaltį ar lietų. Prognozavimas Pagrindinis straipsnis - Orų prognozė Orų prognozavimas apima mokslo priemonių ir technologijų taikymą, siekiant numatyti atmosferos būsenas ateityje. Iki pradedant taikyti mokslinius metodus, buvo naudojamasi per žmonių patirtį susiformavusia tautosaka, kuria kai kurie žmonės remiasi iki šiol. Meteorologinės prognozės sudaromos renkant duomenis apie esamą atmosferos būseną (temperatūra, drėgmė, vėjas) ir naudojant fizinius matematinius modelius įvertinti galimus ateities pokyčius atmosferoje. Chaotinė atmosferos charakteristika apsprendžia, kad tikslios prognozės nėra įmanomos ir tikslumas mažėja didinant prognozės apimtis (drugelio efektas). Žmogaus įtaka orams Žmonijai nuo seno yra būdingas poreikis kontroliuoti orus ir to siekiama orų valdymu. Senovinis pavyzdys – Lietaus šokis, šių laikų – amerikiečių vykdyta Operacija Popeye, siekiant pratęsti musoninį lietų Šiaurės Vietname. Vieni labiausiai pavykusių būdų paveikti orus yra "debesų sėja" (), rūko ir sluoksninių debesų išsklaidymas, žiemos kritulių gausinimas kalnų regionuose bei metodai sustabdyti krušą. Kaip bebūtų, nėra neabejotinų įrodymų, kad šie metodai efektyvūs. Žmogaus veikla (žemės ūkis ir pramonė) turi ir iš anksto nenumatytos įtakos orams: Rūgštusis lietus susidaro dėl pramoninių sieros dioksido bei azoto oksidų emisijų į atmosferą ir kenkia ežerams, augalijai bei statiniams. Žmogaus sukelta tarša blogina oro kokybę bei regimumą. Šiltnamio dujų emisijos skatina klimato kaitą, tikėtinai didindamos kraštutinių orų – sausrų, kraštutinių temperatūrų, potvynių, stiprių vėjų ir audrų dažnumą ir stiprumą. Žmonijos istorijoje yra ne vienas pavyzdys, kai orų ir klimato pokyčiai sukėlė realią grėsmę įvairiems civilizacijos aspektams (ekosistemoms, gamtiniams ištekliams, maisto ir tekstilės gamybai, ekonominiam vystymuisi, žmogaus sveikatai) bei pačioms civilizacijoms. Kraštutinumai Žemėje oro temperatūra paprastai varijuoja nuo -40°C iki +40 °C, tačiau dėl klimato įvairumo galimos temperatūros ir už šio intervalo ribų. Žemiausia (šalčiausia) iki šiol (2007 m. birželis) registruota temperatūra Žemėje buvo -89,2 °C Vostoke, Antarktidoje 1983 m. liepos 21 d. Aukščiausia (karščiausia) registruota temperatūra buvo 57,7 °C Afrikoje, Libijoje 1922 m. rugsėjo 13 d. Aukščiausia vidutinė metinė temperatūra buvo registruota Dallol gyvenvietėje Etiopijoje - 34,4 °C, žemiausia – Vostoke, -50,6 °C. Taip pat skaitykite Klimatas Lietuvos klimatas Orų prognozė Orų valdymas Pasaulinis atšilimas Nuorodos Pasaulinės meteorologijos organizacijos internetinis puslapis (anglų, arabų, ispanų, prancūzų, rusų k.) Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Oro temperatūra šiuo metu mūsų planetos įvairiose vietovėse per google.com žemėlapį

Alfesiboja graikų mitologijoje: Nimfa, Dioniso mylimoji jam pagimdžiusi Medą. Psofidės karaliaus Fegėjo duktė, Alkamajono žmona. Ji nužudė savo brolius keršydamą už vyro nužudymą. Alfesiboja neatstūmė Alkamajono net ir tada, kai šis ją paliko dėl Kalirhojės ir atėmė iš jos Harmonijos vėrinį. Ją užmušė Fegėjas. Adonio motina., Fioniko žmona. Bianto ir Pero duktė, Pelijo žmona, dar vadinama Anaksibija. Nimfos Graikų mitologijos mirtingieji

Aškelono „Hapoel“ – Izraelio futbolo klubas iš Aškelono. Istorija Klubo ištakos siekia 1955 m. Apranga Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. Pasiekimai Sezonai |} Lietuviai Tadas Kijanskas, gynėjas (2018–2019 m.) Nuorodos facebook paskyra SOCCERWAY SofaScore FlashScore Globalsportsarchive Hapoel Ashkelon

Gėlai (, ) – tautinė-kalbinė grupė šiaurės vakarų Europoje. Gėlai kalba goidelų kalbomis, kurios priklauso keltų kalboms. Gėlų kalba ir kultūra atsirado Airijoje. Antikos laikais jie prekiavo ir kariavo su Romos imperija. Viduramžiais gėlų kultūra paplito po Škotiją ir Meno salą. Gėlų gyvenviečių buvo Velse ir Kornvalyje. Vikingai plėšė ir apgyvendino gėlų kraštus, maišėsi su vietiniais gyventojais. IX a. Dial Riata ir Piktlandija susijungė į Albos karalystę. Tuo tarpu gėlų Airijoje buvo keletas karalysčių, o Didysis karalius bandė primesti joms savo valdžią. Airijos gyventojai Keltai

Makedonija olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė debiutavo 1996 m. Iki tol šalies atletai varžydavosi po Jugoslavijos vėliava. Dėl Makedonijos vardo nesutarimų šalis olimpiadoje oficialiai dalyvauja kaip „Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija“. Istorija Iki 1996 m. 11-a Makedonijos sportininkų pelnė medalius po Jugoslavijos vėliava. Daugiausiai Jugoslavijai medalių atnešė Makedonijos boksininkai (3 medaliai) ir imtynininkai (4 medaliai). Nors 1992 m. įkurtas Makedonijos olimpinis komitetas tais pačiais metais vykusiose olimpinėse žaidynėse šalies sportininkai dalyvavo kaip nepriklausomi olimpiados dalyviai po olimpinę vėliava. 1993 m. šalies olimpinis komitetas vis dėl to buvo pripažintas ir šalis galėjo debiutuoti olimpinėse žaidynėse. 1996 m. savo pirmoje olimpiadoje Makedonija turėjo 11-a atstovų ir tai yra didžiausia kada nors olimpiadoje dalyvavusi olimpinė rinktinė. 1998 m. Makedonija debiutavo savo pirmoje žiemos olimpiadoje. 2000 m. Sidnėjuje vykusioje olimpiadoje Makedonija laimėjo savo pirmąjį olimpinį medalį – bronzą laisvųjų imtynių varžybose. Tai kol kas vienintelis nepriklausomos Makedonijos medalis. Pagal šį rezultatą Makedonija yra viena silpniausiai nepriklausomai pasirodžiusių buvusių Jugoslavijos šalių, kuri nusileidžia tik niekad medalių nelaimėjusiai Bosnijai ir Hercegovinai. 2012 m. nei vienas Makedonijos sportininkas nepasiekė olimpinių normatyvų ir neiškovojo olimpinių kelialapių. Šaliai buvo suteikta keturi paguodos pakvietimai neišsivysčiusioms šalims – du kelialapiai į lengvosios atletikos varžybas ir du kelialapiai į plaukimo rungtis. Nuo 2016 m. Makedonija yra oficialiai įtraukta į neišsivysčiusio sporto šalių sąrašą, kurioms gali būti suteikti papildomi pakvietimai į olimpiadą. Tuo pačiu Makedonija yra vienintelė tokio rango šalis Europoje, kuri nėra mikrovalstybė. Medalininkai Nuorodos Makedonijos olimpinis komitetas Šiaurės_Makedonijos sportas Šalys olimpinėse žaidynėse

Teisinga Rusija () – Rusijos kairiųjų centro politinė partija, išpažįstanti socialdemokratijos ideologiją, įkurta 2006 m. spalio 28 d., suvienijus įvairiu metu kelias partijas: „Tėvynė“ (Родина) Rusijos gyvenimo partija (Российская партия Жизни) Rusijos pensininkų partija (Российская партия пенсионеров) Rusijos ekologinė partija „Žalieji“ (Российская экологическая партия «Зеленые») Rusijos socialistinė vieningoji partija (СЕПР-Социалистическая единая партия России) Partija turi savo frakciją (28 vietos iš 450) Valstybinėje Dūmoje, kurios vadovas – Sergejus Mironovas. Šaltiniai Nuorodos Apie partiją Apie partijų vienijimąsi Rusijos partijos

1996–1997 m. Moterų futbolo A lyga buvo ketvirtasis moterų futbolo čempionatas nepriklausomoje Lietuvoje. Moterų futbolo A lyga kovos prasidėjo 1996 m. rudenį, baigėsi 1997 m. vasarą. 1996–1997 m. Moterų futbolo A lyga Dalyvavo penkios ekipos. Jos žaidė dviejų ratų sistema. Dalyviai Gabija-Politechnika Kaunas Kristina Vilnius Joginta Kelmė Žemaitija Telšiai Rūta Nemenčinė. Rekordai 1996 m. lapkričio 3 d. Gabija-Politechnika Kaunas nugalėjo Rūta Nemenčinė rezultatu 13:0. Komandų rikiuotė Gabija-Politechnika Kaunas ekipos moterys tapo čempionėmis. Pastaba. Už pergalę būdavo skiriami du taškai. Už lygiąsias taškas. Rezultatyviausios žaidėjos I.Gorbunovienėru (Gabija) - 15 R.Kudytė (Gabija) - 6 A.Malijauskaitė (Gabija) - 5 N.Osipova (Gabija) - 5 R.Jakaitė (Gabija) - 5 Šaltiniai Nuorodos Almis LFF puslapis Lietuvos futbolo varžybos

Raukšlėtasis notofagas (Nothofagus cunninghamii) – notofaginių (Nothofagaceae) šeimos visžalis lapuotis medis, kilęs iš Australijos (Viktorijos ir Tasmanijos). Aukštis 30-40 m, žievė suskeldėjusi, tamsiai ruda. Lapai paprastieji, 1-2 cm ilgio. Jauni lapai būna rausvi, oranžiniai, suaugę – tamsiai rudi. Žiedai susitelkę gelsvuose žirginiuose. Vaisius – 6 mm ilgio kapsulė su sėklomis, turinčiomis skrisitukus. Mediena kieta, tvirta, rausvo atspalvio. Tankis – 750–880 kg/m³. Naudojama baldų, grindų, atramų gamybai. Notofaginiai Medžiai ir krūmai

Didonai – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 13 km nuo Užvenčio. Gyventojai Šaltiniai Kelmės rajono savivaldybės gyvenvietės

Tūnąs tamsoje: antra dalis () – 2013 m. amerikiečių antgamtinio siaubo filmas, kurį režisavo James Wan. Jis yra 2010 m. filmo „Tūnąs tamsoje“ tęsinys ir antrasis „Tūnąs tamsoje“ franšizėje. Filmo žvaigždės Patrick Wilson ir Rose Byrne įkūnija Džošą ir Renai Lambertus, vyrą ir žmoną, siekiančius išsiaiškinti paslaptį, kuri pavojingai susiejo jų šeimą su dvasių pasauliu. Išnašos 2013 filmai Siaubo filmai JAV filmai

Kiogės HB – Danijos futbolo klubas iš Kiogės. Istorija Klubas įkurtas 2009 m. iš Koge BK ir Herfolge BK geriausių žaidėjų. Pasiekimai Sezonai Danijos varžybos |} Sudėtis Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 14 d. Lietuviai Rytis Leliūga, saugas 2009 Aurelijus Skarbalius, vyr. treneris 2009–2011, 2019–2021 Apranga Sportinės aprangos pokyčiai. Namuose žaidžia mėlyna juoda apranga. Išnašos Nuorodos Oficiali klubo svetainė facebook paskyra SOCCERWAY SOFASCORE FLASHSCORE Transfermarkt Globalsportsarchive HB

Tutmozis III – vienas žymiausių Egipto naujosios karalystės faraonų. Jis buvo šeštasis aštuonioliktos dinastijos faraonas. Tutmozis III valdė apie 1479−1425 m. pr. m. e. Tutmozis III buvo faraono Tutmozio II ir Izidės sūnus. 1479 m. pr. m. e. mirus Tutmoziui II tapo Egipto valdovu. Dėl jaunumo jis savo valdžia turėjo dalintis su Tutmozio II žmona Hatšepsuta. Faktiškai Hatšepsuta buvo uzurpavusi sostą, tačiau formaliai iš Tutmozio III nebuvo atimta valdžia, jis išlaikė regalijas. Maždaug 22 metus Tutmozis III turėjo mažai įtakos valstybės valdymui. Tikima, kad jis įvykdė du savarankiškus karo žygius į Nubiją ir Siriją. Spėjama, kad vedė Hatčepsutos jauniausią dukterį Meritrę, su kuria susilaukė sūnaus Amenhotepo II. Nuo 22-ųjų valdymo metų (apie 1458 m. pr. m. e.) Tutmozis III valstybę valdė vienas, Hatšepsuta mirė. Jis iškart pradėjo karinį žygį į Megido miestą Palestinoje, priešiškos Kadešo miestų sąjungos narį. Jo karinės kampanijos Palestinoje ir Sirijoje detaliai aprašytos Tutmozio III analuose − 223 eilučių žurnale. Faraonas vedė karus prieš Kadešo miestų sąjungą, Tunipą ir Mitaniją. Vien iš pirmojo žygio Karnako įrašuose paminėta, kad faraonas užėmė 119 miestų. To nepakako įveikti Kadešo miestų sąjungos. 24−39 jo valdymo metais paminėti net 14 savarankiškų karo žygių į Artimuosius Rytus ir Kadešas užimtas tik 42-aisiais faraono valdymo metais. 33-iaisiais valdymo metais Tutmozis III peržengė Eufratą, nugalėjo Mitaniją ir pastatė stelą, žyminčią šiaurines Egipto sienas. Paminėta, kad šio žygio metu egiptiečių valtys iki Eufrato buvo nutemptos vežėčiomis daugiau nei 250 mylių atstumu. Tutmozis III kariavo Egipto pietuose ir valstybės sieną praplėtė iki ketvirtojo Nilo slenksčio Nubijoje. Jo valdymo metu Senovės Egipto valstybė pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą istorijoje. Karų grobis leido faraonui vykdyti gausius statybų projektus. Jis pastatė 50 šventyklų, ir ne vien Egipte, bet ir Nubijoje bei Palestinoje. Maždaug po 42-ųjų valdymo metų Tutmozis III pradėjo naikinti Hatšepsutos palikimo ženklus. Šio veiksmo priežastys neaiškios. Gali būti, kad jis tuo bandė patvirtinti savo valdžios legitimumą. Gal stengėsi išnaikinti Hatšepsutos valdymo reliktus dėl to, kad ji buvo moteris, o Egipte faraono-šalies gynėjo vaizdinys paprastai buvo siejamas su vyru. Karnako šventykloje pastatyta šventyklėlė, kurios sienoje pavaizduoti 61 faraonas su Tutmoziu III, atnašaujančiu aukas, kas rodo, kad faraonas gerbė savo pirmtakus. Jis atnaujino Senusreto I ir Senusreto III, Amenchotepo I ir Tutmozio I statytas šventyklas. Hatšepsutos vardai visgi buvo trinami ir keičiami į Tutmozio I arba Tutmozio II. Karnake jis pastatė dar vieną piloną ir valties koplyčią, įrengė dirbtinį šventąjį ežerą. Jo hipostilinė salė pirmoji turėjo tris navas, iš kurių vidurinė buvo aukštesnė už šonines. Karnake buvo pastatyta faraono jubiliejinė šventykla su obelisku (dabar Laterano obeliskas Romoje). Tutmozis III pastatė dar tris poras obeliskų Karnake ir nusiuntė kitą porą į Heliopolį. Vakariniame Nilo krante Tėbuose jis pastatė laidojimo šventyklą Deir al Bahri ir mažą šventyklą, kur dabar yra Medinet Habu − vėlesnė Amenchotepo III šventykla. Jis praplėtė Hatšepsutos statytas šventyklas Elefantine ir Buchene. Pastatė šventyklą Aniboje (praplėsta Amenchotepo II). Jo statiniai buvo gausiai dekoruoti reljefais. Tutmozis III mirė 53-iųjų valdymo metų pabaigoje ir buvo palaidotas Karalių slėnyje (kapas KV34). Jo įpėdiniu tapo Amenchotepas II. Šaltiniai The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 401−403 Encyclopaedia Britannica, 2010 07 01 Egipto faraonai

Vrotnuvas () – kaimas Lenkijos rytuose, Medznos valsčiuje, Vengruvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Kaimas yra apie 8 km į šiaurę nuo Medznos, apie 16 km į šiaurę nuo Vengruvo ir apie 81 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Varšuvos. Nuo XIII–XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Šaltiniai Medznos valsčius

Chrabrovo kaimo gyvenvietė () – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Gurjevsko municipaliniame rajone. Administracinis centras – Chrabrovas. 2011 m. 38 kaimuose buvo 7 789 gyventojai, iš jų 5 284 darbingo amžiaus. Istorija Įsteigta vykdant 2008 m. birželio 30 d. municipalinę reformą nuo 2009 m. vasario 2 d. vietoje Chrabrovo ir Maršalskojės kaimo apylinkių. 1947 m. birželio 17 d. Gurjevo rajone buvo sudarytos Zalivino ir Kaširskojės apylinkės, jos 1954 m. liepos 16 d. sujungtos į Maršalskojės apylinkę. Prie Chrabrovo apylinkės tuo metu prijungta Matrosovkos apylinkė. Ribojasi vakaruose su Zelenogradsko rajono Pereslavskojės ir Kovrovo kaimo gyvenvietėmis, šiaurėje su Kuršių mariomis, rytuose su Polesko rajono Turgenevo, pietuose su Dobrino ir Kutuzovo kaimo gyvenvietėmis. Gyvenvietės taryba renkama 5 metams, ją sudaro 10 deputatų, kurie iš savo tarpo renka tarybos pirmininką. Gyvenvietės administracijai vadovauja konkurso tvarka skiriamas administracijos vadovas. Kaliningrado srities įstatymu Chrabrovo kaimo gyvenvietę sudaro kaimai: Šaltiniai Kaliningrado srities kaimo gyvenvietės Gurjevsko rajonas

Šventosios kalvos () – tai moreninių kalvų masyvas esantis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Grudeko, Michalovo ir Supraslio valsčiuose. Kalvos išsidėstę Balstogės aukštumose, Knišino girioje. Aukščiausios kalvos: Kopnos kalnas - 211 m.; Švento Jono kalnas - 209 m ir Šv. Onos kalnas - 202 m. Tarp kalvų yra įrengtas Šventųjų kalvų turistinis takas. Lenkijos kalvos Supraslio valsčius Michalovo valsčius Grudeko valsčius

Jakovlev Jak-141 - Sovietų Sąjungoje sukurtas viršgarsinis vertikalaus kilimo ir tūpimo naikintuvas. Naikintuvas galėjo kilti į mūšį iš neparuoštų ar trumpų pakilimo takų, būti naudojamas kaip daugiafunkcinis laivyno kovinis lėktuvas. Galėjo kilti be papildomų manevrų ar įsibėgėjimo tiesiai nuo lėktuvnešio (ir ne tik) denio. Jak-141 programa buvo pradėta 1975 m. kaip Jak-38 tobulinimas. Pirmas skrydis įvyko 1987 m. kovo 9 d. 1991 m. dėl sumažinto karinio biudžeto programa buvo nutraukta. Charakteristikos Pagrindinės Įgula: 1 Ilgis: 13,97 m Sparnų mojis: 13,97 m Aukštis: 5 m Sparnų plotas: 31,7 m² Tuščio svoris: 11 650 kg Didžiausias pakilimo svoris: 19 500 kg Varikliai: 1 x MNPK Soyuz R-79 V-300 turboreaktyvinis variklis, 108 kN (horizontaliam skrydžiui); 2 x RKBM RD-41, 42 kN (vertikaliam skrydžiui) Eksploatacinės Didžiausias greitis: 1,7 Macho Skrydžio nuotolis: 1 400 km Aukščio lubos: 15 500 m Kopimo greitis: ? m/min Ginkluotė 30 mm GSh-30-1 patranka Keturios vietos po sparnais ir viena po fiuzeliažu išorinėms saugykloms po 2600 kg. Taip pat skaitykite Jak-36 Jak-38 Naikintuvai Jak-141 Vidursparniai

Ružas () – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės ir Mazovijos vaivadijose, Lomžos ir Zambruvo apskrityse. Kairysis Narevo upės intakas. Upė teka Lomžos tarpupio geografiniame regione. Upė išteka iš Červoni Buro miško prie Glemboč Vielkų kaimo. Upė įteka į Narevo upę prie Ribakų kaimo. Į upę įteka Muzgos upė. Upė teka per Ribakų, Miastkovo, Kačineko ir Glemboč Vielkų kaimus. Lenkijos upės

Juknaičiai yra: kaimas Pakruojo rajone; kaimas Skuodo rajone; gyvenvietė Šilutės rajone.

Jonas Eugenijus Bačinskas (g. 1952 m. sausio 3 d. Kalvarijoje) – Lietuvos pedagogas ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Biografija 1970 m. baigė Kalvarijos vidurinę mokyklą, 1975 m. – Kauno politechnikos institutą, Mašinų gamybos inžinierius, 1999 m. – edukologiją Lietuvos žemės ūkio universitete, magistras. 1987–2002 m. Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos, 2002–2016 m. Žemaitijos kolegijos direktorius. Nuo 2003 m. Rietavo savivaldybės mero pavaduotojas. 1990–1995 m. Plungės rajono tarybos deputatas ir nuo 2000 m. Rietavo savivaldybės tarybos narys. 1995 m. Lietuvos centro sąjungos, nuo 2003 m. Liberalų ir centro sąjungos Rietavo skyriaus narys. Žemės ūkio mokyklų asociacijos tarybos narys. Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas. Vedęs. Žmona Danutė. Vaikai: Jonas ir Ieva. Šaltiniai Plungės politikai Rietavo politikai Lietuvos pedagogai Lietuvos vicemerai

„Storm Front“ – vienuoliktasis studijinis amerikiečių atlikėjo Billy Joel albumas, išleistas 1989 m. spalio 17 d. Albume pasirodo trys Joelio singlai, tapę numeriu vienas Amerikoje: „We Didn't Start the Fire“ – greito tempo daina, kurioje trumpai nusakomi istoriniai įvykiai ir tendencijos po Antrojo pasaulinio karo, „Leningrad“ – daina, kurioje apsakomi draugystė tarp amerikiečio ir ruso, Šaltajam karui einant į pabaigą bei „I Go to Extremes“, kurioje Bilis dainuoja apie savo nepastovų emocinį gyvenimą. Dainų sąrašas Visas dainas parašė Billy Joel. Pirmoji pusė „That's Not Her Style“ – 5:10 „We Didn't Start the Fire“ – 4:50 „The Downeaster 'Alexa'“ – 3:44 „I Go to Extremes“ – 4:23 „Shameless“ – 4:26 Antroji pusė „Storm Front“ – 5:17 „Leningrad“ – 4:06 „State of Grace“ – 4:30 „When in Rome“ – 4:44 „And So It Goes“ – 3:38 Billy Joel albumai 1989 albumai

Viktoras Ašmenskas (1912 m. vasario 19 d. Viliūšiuose, Jankų valsčius, Šakių apskritis – 2016 m. vasario 25 d.) – Lietuvos inžinierius, aviatorius, pasipriešinimo nacių ir sovietiniams okupaciniams režimams veikėjas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Biografija 1924 m. baigęs Jankų pradžios mokyklą įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją. 1925–1927 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1929–1934 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1932–1939 m. bendradarbiavo spaudoje („Karys“, „Trimitas“, „Lietuvos sparnai“). 1934 m. baigė Nidos sklandymo mokyklą, vėliau įgijo tarptautines lakūno teises. 1936–1937 m. studijavo VDU Technikos fakultete. 1936 m. rugpjūčio 16 d. su Vladu Butkevičiumi Palangoje atliko antrą Lietuvoje sportinį šuolį parašiutu. 1939 m. rugpjūčio 17 d. per pirmąsias Baltijos šalių aviacijos sporto pirmenybes dviviečiu lėktuvu skrido 750 km maršrutu Talinas-Ryga-Joniškis-Palanga-Kaunas ir užėmė prizinę vietą. 1937–1944 m. Trakų apskrities Žemės ūkio statybos skyriaus vedėjas. Nuo 1941 m. dalyvavo LAF veikloje; 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1941–1944 m. LF karinės organizacijos „Kęstutis“ Trakų apskrities organizacinio skyriaus narys, viršininkas. 1942 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1944–1946 m. dirbo Miškų pramonės liaudies komisariato Kapitalinės statybos skyriaus vyr. inžinieriumi. Po karo su kpt. Jonu Noreika (slapyvardis „Generolas Vėtra“) organizavo nelegalios antisovietinės Lietuvių tautinės tarybos Kauno apygardos štabą. 1945 m. ši taryba pavedė pagrobti lėktuvą ir nugabenti į Švediją Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dokumentus. Buvo išduotas ir 1946 m. kovo 19 d. Vilniuje suimtas. Po kankinimų kariuomenės tribunolo nuosprendžiu kalintas Lukiškėse, Klaipėdoje, nuo 1948 m. Mordovijos griežto režimo lageriuose. 1955 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1957 m. grįžo į Vilnių. 1963–1975 m. dirbo Gelžbetonio konstrukcijų gamykloje, 1964–1966 m. vyr. inžinierius, nuo 1966 m. jo pavaduotojas. 1977–1987 m. dirbo Prienų sportinės aviacijos gamykloje. 1969–1972 m. Aviacijos sporto federacijos (ASF) Aukštojo pilotažo komiteto, 1972–1976 m. Parašiutų sporto komiteto pirmininkas, 1976–1990 m. ASF atsakingasis sekretorius. 1990–1992 m. Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius. 1994–2000 m. 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas. Atminimas Jankuose auga Vilniaus ąžuolas, kuriam vardą 1923 m., minint atkurtos Lietuvos 5-ąsias metines, suteikė Jankų mokyklos I laidos mokinys Viktoras Ašmenskas. Bibliografija Generolas Vėtra: atsiminimų knyga. – Kaunas: Aušra, 1997. – 486 p. – ISBN 9986-757-08-8 KGB spąstuose: buvusio politinio kalinio prisiminimai. – Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2006. – 231 p. – ISBN 9955-509-26-0 Didžiosios tautos aukos (pataisytas leid.). – Vilnius: V. Ašmenskas, 2007. – 328 p.: portr. – ISBN 978-9955-800-12-5 Lietuvos aero klubas 1927–1940 metais. – Vilnius: LR krašto apsaugos ministerija, 2007. – 354 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-738-85-5 Aviacijos sportas Lietuvoje 1940–1989 metais (sud. Viktoras Ašmenskas, Antanas Karpavičius, Elena Algimanta Kryžanauskaitė). – Vilnius: Lietuvos aeroklubas, 2009. – 581 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95080-0-9 Didžiosios tautos aukos. – 3-iasis patais. leid. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2009. – 303 p.: portr. – ISBN 978-9986-23-155-4 Mano, šimtamečio, gyvenimo prošvaistės, 1912–2012. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2012. – 176 p. – ISBN 978-9986-23-168-4 Įvertinimas 1992 m. Lietuvos aeroklubo garbės narys 1994 m. Tarptautinės aeronautikos federacijos medalis „Už nuopelnus aviacijos sportui“ 1993 m. Dariaus ir Girėno medalis 1996 m. DLK Gedimino ordino I laipsnio medalis 1999 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis 2002 m. Garbės ženklas „Plieno Sparnai“ 2002 m. KKSD aukso medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ 2002 m. Lietuvos aeroklubo medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius 2007 m. Atsargos karininkų sąjungos medalis 2011 m. medalis „Už nuopelnus Vilniaus sportui“ Pastabos Šaltiniai Nuorodos Knyga „Generolas Vėtra“ Žymūs kraštiečiai (Kazlų Rūdos viešoji biblioteka) Lietuvos parašiutininkai Lietuvos sklandytojai Lietuvos sporto lakūnai Lietuvos sporto veikėjai Lietuvos inžinieriai Lietuvos rezistentai

Užkerteniai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 7 km iki Batakių. Kaime tėra išlikusios tik dvi sodybos. Per Užkertenių kaimą teką Kertenys. Kertenio upelis yra dešinysis Šešuvies intakas. Per kaimą tekanti upelio dalis yra privačiuose valdose. Netoli Ančios ir Taurupio santakos buvo Šiulmistro dvaras, dvaro centre stovėjo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, arklidė, kiaulidė, svirnas, bet dvaro pastatai neišliko. Gyventojai Šaltiniai Tauragės rajono savivaldybės gyvenvietės

VDR futbolo varžybos 1982–1983 m. prasidėjo 1982 m. rudenį, baigėsi 1983 m. pavasarį; s turnyras prasidėjo 1982 m. rudenį, finalas įvyko 1983 m. pavasarį. DDR-Fußball-Oberliga DDR-Fußball-Oberliga vieta, komanda, taškų skaičius. Dynamo Berlin (46) Vorwarts Frankfurt (34) Carl Zeiss Jena (34) Lokomotive Leipzig (31) Rot-Weiss Erfurt (31) FC Magdeburg (29) Dynamo Dresden (29) Hansa Rostock (28) FC Karl-Marx-Stadt (26) Wismut Aue (20) Chemie Halle (17) Union Berlin (17) Chemie Bohlen (13) Sachsenring Zwickau (9) VDR futbolo taurė Nuorodos Rsssf.com Foot.dk Fussballdaten.de VDR futbolo varžybos Europos futbolo varžybos 1982–1983 m.

Gordon Milne (g. 1937 m. kovo 29 d.) – buvęs Anglijos futbolininkas, rungtyniavęs Anglijos rinktinėje. Nacionalinėje komandoje žaidė 1963–1964 m. Šaltiniai Anglijos futbolininkai

Kloakiniai (Monotremata) – žinduolių (Mammalia) būrys. Vieninteliai deda kiaušinius, o jauniklius maitina pienu. Kloakinių kūno temperatūra žemesnė, nei placentinių ar sterblinių. Kloakiniai yra vieni iš nedaugelio elektrorecepcija pasižyminčių žinduolių. Klasifikacija Žinduoliams kloakiniai priskirti todėl, kad turi pieno liaukas (be spenių) ir kailį – daug žinduoliams skiriamų požymių neturi. Kloakiniais ( – viena anga) pavadinti dėl kloakos – bendros virškinimo, šlapimo ir dauginimosi sistemų ertmės. Kloakiniams priklauso ančiasnapiai ir echidnos. Šiuo metu gyvena tik viena ančiasnapių rūšis. Echidnos skirstomos į 2 rūšis ir 8 porūšius. Keturi porūšiai gyvena tropiniuose Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose. Nors turi spyglius, bet ežiams echidnos negiminingos. Šeima. Echidniniai (Tachyglossidae) Echidna, arba trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus) Proechidna, arba ilgasnapė echidna (Zaglossus bruijni) Šeima. Ančiasnapiniai (Ornithorhynchidae) Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus). Kilmė Ir kloakinių, ir placentinių žinduolių protėviai buvo tie patys. Nuo pagrindinės atšakos, kaip manoma, kloakiniai atsiskyrė prieš 200 mln. metų. Dabartinė jų išvaizda tokia pat, kaip ir prieš 15 mln. metų. Fiziologija Kloakinių medžiagų apykaitos norma pagal žinduolių standartus yra labai žema. Ančiasnapio vidutinė kūno temperatūra - 31 °C, palyginimui, sterblinių - 35 °C, o placentinių žinduolių - 37 °C. Remiantis tyrimais, manoma, kad tokia kūno temperatūra buvo laipsniškas prisitaikymas prie atšiaurių ribinių aplinkos nišų, kuriuose sugebėjo išgyventi keletas egzistuojančių monoterminių rūšių. Kloakinių piene yra gausu antibakterinio baltymo, kurio nėra kituose žinduoliuose, manoma, jog jis galbūt kompensuoja pieno suvartojimo būdą, kai yra nenaudojami speneliai. Šaltiniai Kloakiniai

Gintautas Petraitis – šachmatininkas; Julius Petraitis – lengvaatletis, olimpietis; Juozas Petraitis (1884) – kunigas, visuomenės veikėjas, žurnalistas; Juozas Petraitis (1957) – verslininkas, teisininkas; Kazimieras Petraitis – politikas; Petras Petraitis (1907) – vargonininkas, chorvedys, dainininkas; Pranas Petraitis – dirigentas, pedagogas; Stasys Petraitis – aktorius; Teofilis Petraitis – dailininkas tapytojas, pedagogas. Taip pat: Petras Petraitis – bendrinis pavadinimas, anksčiau naudotas vietoj dabartinio Vardenis Pavardenis; populiaraus pirmojo lietuviško TV serialo „Petraičių šeimoje“ pagrindinis personažas.

Bangoro FC – Šiaurės Airijos futbolo klubas iš Bangoro. Istorija Pasiekimai Vidurio Alsterio taurės laimėtojas (1996 m.) Šiaurės Airijos žemesnių lygų Intermediate taurė (1941, 1943, 1944 m.) Sezonai Šiaurės Airijos pirmenybėse |} Šaltiniai: UEFA varžybos Klubo spalvinė gama Apranga Sportinės aprangos pokyčiai Išnašos Nuorodos Oficiali klubo svetainė Facebook paskyra SOCCERWAY SOFASCORE FLASHSCORE Transfermarkt nifootballleague Globalsportsarchive Bangor

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)  – procesas, kurio metu įvertinamas galimas teigiamas ir neigiamas planuojamo projekto poveikis aplinkai bei parenkamos galimo neigiamo poveikio. Vertinamas tiesioginis ar netiesioginis poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai. Aplinkotyra

Aurelija Ragauskaitė (1924 m. kovo 31 d. Šiaulėnuose, Šiaulių apskritis – 2017 m. sausio 15 d. ) – didi Lietuvos teatro režisierė. Įkūrė Valstybinį jaunimo teatrą ir garsėjo lietuviškos klasikos pastatymais Šiaulių dramos teatre. Biografija Gimė pašto tarnautojo šeimoje, augo Kauno priemiestyje Panemunėje. Tėvas Edvardas Ragauskas ten dirbo pašto viršininku, motina Ona Petruitytė-Ragauskienė (plk. Jono Petruičio sesuo) buvo namų šeimininkė. Abu tėvai turėjo gražius balsus, dalyvavo mėgėjų teatro spektakliuose. Sesuo Aldona Ragauskaitė tapo Kauno muzikinio teatro soliste ir režisiere. 1941 m. baigė VI gimnaziją. 1942–1945 m. dirbo vaistinėse mokine, kursuose prie Kauno universiteto įgijo farmacininko (provizoriaus padėjėjo) specialybę. 1945–1947 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, nuo 1946 m. vasario 1 d. – dramos pagalbinių aktorių grupėje. Nuo 1947 m. IV kategorijos aktorė. 1947–1952 m. GITISe baigė aktorinio meistriškumo studijas. Studijuodama Maskvoje ištekėjo už poeto Juozo Macevičiaus, su kuriuo susilaukė dukros Elenos ir sūnaus Eduardo. 1952–1957 m. Kauno muzikinio dramos teatro II kategorijos aktorė. 1957–1962 m. GITISe baigė režisūros studijas. 1959–1961 m. dėstė LSSR konservatorijoje, išleido VI aktorių laidą. 1961–1962 m. VU estetikos katedros dėstytoja, 1963–1964 m. LRT režisierė. 1964–1965 m. Lietuvos valstybinio rusų dramos teatro režisierė, 1965–1968 m. Valstybinio jaunimo teatro vyriausioji režisierė, 1969–1971 m. Vilniaus lėlių teatro vyriausioji režisierė, 1973–1974 m. LSSR operos ir baleto teatro režisierė, 1974–1979 m. Šiaulių dramos teatro vyriausioji režisierė, 1979–1982 m. Vilniaus teatro „Lėlė“ vyriausioji režisierė. 1983–1991 m. statė spektaklius LSSR valstybiniame akademiniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre. Kritika Kritikų geriausiai vertinti „Romeo ir Džuljeta“ Jaunimo dramos teatras), „Valdovas“, „Kaip žydėjimas vyšnios“, „Pajūrio kurortas“, „Prisikėlimas“ (Šiaulių dramos teatras). Režisierė dar reikšmingais laikė spektaklius „Vasarotojai“ (Šiaulių dramos teatras) bei „Gerasis žmogus iš Sezuano“ (Klaipėdos dramos teatras). Pasak kritikų, Ragauskaitės režisūrai būdingas monumentalumas, griežtas konceptualumas, subtilus konstruktyvizmas, vaizdingumas, visų spektaklio komponentų darna. Dirbo su scenografais: Dalia Mataitienė, Igoris Ivanovas, Viktorija Gatavynaitė ir kt. Dirbo su kompozitoriais: Feliksas Bajoras, Osvaldas Balakauskas, Vytautas Kernagis, Benjaminas Gorbulskis ir kt. Kūryba Režisuoti spektakliai 1962 m. Aleksejus Tolstojus, „Buratino nuotykiai“ (vaikams), Kauno dramos teatras (diplominis spektaklis) 1962 m. Vadimas Korostyliovas, „Karalius Pif-Pafas, bet ne tai svarbiausia“ (vaikams), Vilniaus akademinis dramos teatras 1963 m. Vadimas Korostyliovas, „Vovka Semėž planetoje“ (vaikams), Vilniaus rusų dramos teatras 1964 m. Arkadijus Gaidaras, „RVR“, Vilniaus rusų dramos teatras 1964 m. Jevgenijus Švarcas, „Šešėlis“, Vilniaus rusų dramos teatras 1964 m. V. Rozovas, „Vestuvių dieną“, Vilniaus rusų dramos teatras 1966 m. Mykolas Sluckis, Viktoras Miliūnas, „Du maži žmogeliukai dideliame mieste“ (vaikams), Valstybinis jaunimo teatras 1966 m. William Shakespeare, „Romeo ir Džuljeta“, Valstybinis jaunimo teatras 1966 m. „Naujametinis koncertas“, Valstybinis jaunimo teatras 1966 m. Aurelija Ragauskaitė ir E. Jankutė pagal Eduardą Mieželaitį, „Gintaro paukštė“, Valstybinis jaunimo teatras 1966 m. Genadijus Mamlinas, „Fejerverkas“ (vaikams), Valstybinis jaunimo teatras 1968 m. Violeta Palčinskaitė „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Valstybinis jaunimo teatras 1968 m. Michailas Pogodinas, „Aristokratai“, Valstybinis jaunimo teatras 1969 m. J. Vilkovskis, „Rudnosiukas“, Vilniaus lėlių teatras 1970 m. J. Čepuretskis, „Kicius, tetulė ir aš“, Vilniaus lėlių teatras 1971 m. Pakartojimas: Violeta Palčinskaitė, „Pienės pūko miestas“, Vilniaus lėlių teatras 1972 m. Pakartojimas: Violeta Palčinskaitė, „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Minsko jaunimo teatras 1974 m. Karlas Goldonis, „Kivirčai Kjodžoje“, Šiaulių dramos teatras 1974 m. Naubertas Jasinskas, „Kaip žydėjimas vyšnios“, Šiaulių dramos teatras 1974 m. Vincas Mykolaitis-Putinas, „Valdovas“, Šiaulių dramos teatras 1975 m. Balys Sruoga, „Pajūrio kurortas“, Šiaulių dramos teatras 1975 m. Aurelija Ragauskaitė ir I. Liutikaitė, „Šią naktį“, Šiaulių dramos teatras 1976 m. Violeta Palčinskaitė, „Septynios snieguolės ir nykštukas“, Šiaulių dramos teatras 1976 m. Vsevolodas Višnevskis, „Iš chaoso“ (optimistinė tragedija), Šiaulių dramos teatras 1977 m. Petras Vaičiūnas, „Prisikėlimas“, Šiaulių dramos teatras 1977 m. Aurelija Ragauskaitė, „Lyriniai horoskopai“ (poezijos), Šiaulių dramos teatras 1978 m. Maksimas Gorkis, „Vasarotojai“, Šiaulių dramos teatras 1979 m. Rudolfas Blaumanis, „Sūnus palaidūnas“, Šiaulių dramos teatras 1979 m. Aurelijos Ragauskaitės kompozicija „Iš ten aš ateinu“ (V. Rimkevičiaus „Vandens lelijos“ motyvais), Šiaulių dramos teatras 1980 m. Kostas Kubilinskas, „Uodega vedega“, Vilniaus lėlių teatras 1980 m. Aurelija Ragauskaitė, „Žvejai ir piratai“, Vilniaus lėlių teatras 1983 m. Pakartojimas: Violeta Palčinskaitė, „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Klaipėdos dramos teatras 1983 m. William Shakespeare, „Karalius Lyras“, Vilniaus akademinis dramos teatras 1986 m. Vincas Krėvė-Mickevičius, „Skirgaila“, Klaipėdos dramos teatras 1991 m. Bertold Brecht, „Geras žmogus iš Sezuano“, Klaipėdos dramos teatras 1991 m. Pakartojimas: Karlas Goldonis, „Kivirčai Kjodžoje“, Klaipėdos dramos teatras Kauno dramos teatre sukurti vaidmenys 1946 m. Bernužis-berniukas – Antanas Vienuolis, „Tvirtovė“ 1952 m. Klara Gubina – I. Irošnikova, „Kažkur Sibire“ 1952 m. Ksenija – Borisas Lavreniovas, „Lūžis“ 1952 m. Naujakurė – Augustinas Gricius, „Išvakarės“ 1952 m. Siuzon – Pierre de Beaumarchais, „Figaro vedybos“ 1952 m. Vesiolkina – Maksimas Gorkis, „Barbarai“ 1953 m. Klava Ogonkova – A. Simukovas, „Merginos gražuolės“ 1953 m. Korinkina – Aleksandras Ostrovskis, „Be kaltės kaltieji“ 1954 m. Bajuškina ir Trojickaja – Zacharas Agranenko, „Šešiasdešimt valandų“ 1954 m. Donja Klara – Tirsas de Molina, „Don Chilis žaliakelnis“ 1955 m. Julija Sevičiova – Gabriela Zapolska, „Ponios Dulskos moralė“ 1955 m. Virpšienė – Augustinas Gricius, „Karšta vasara“ 1956 m. Antonija – Rudolfas Blaumanis, „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ 1956 m. Kaimietė – I. Frankas „Pavogtoji laimė“ 1956 m. Močiutė – Konstantinas Treniovas, „Liubovė Jarovaja“ Bibliografija Režisierės užrašai. – Vilnius: Scena, 2000. – 198 p.: iliustr. – ISBN 9986-412-16-1 Įvertinimas 1975 m. LSSR nusipelniusi meno veikėja 1976 m. LSSR valstybinė premija 1995 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas 2002 m. „Kristoforas“ už nuopelnus Lietuvos kultūrai Šaltiniai Literatūra Mareckaitė G. Šiaulių dramos teatras. Kn.: Lietuvių teatro istorija: Trečioji knyga 1970–1980. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. – 306–330 p. LTSR valstybinės premijos laureatai Lietuvos aktoriai Lietuvos teatro režisieriai

Maksim Fomin (g. 2000 m. spalio 12 d.) – Lietuvos biatlonininkas, pasaulio jaunimo riedslidžių biatlono super sprinto čempionas. Biografija 2020 m. debiutavo pasaulio taurės etape Suomijoje. 2022 m. pasaulio vasaros biatlono čempionate Fomin laimėjo jaunimo super sprinto varžybas. Savo debiutiniame 2023 m. pasaulio biatlono čempionate lietuvis užėmė 95-ą vietą sprinto varžybose. Rezultatai Pasaulio čempionatai Šaltiniai Nuorodos IBU svetainėje Lietuvos biatlonininkai